Renginyje dalyvavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abromavičius, VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Pasieniečių klubo nariai, pasieniečių rėmėjai, visuomenės atstovai, kiti svečiai.

Renginio dalyviams buvo parodytas VSAT Komunikacijos skyriaus kartu su Pasieniečių muziejumi parengtą dokumentinis filmas apie Jurgio Kybarto gyvenimą ir žūtį 1931 m. spalio 4 d., kuomet jį pakirto lenkų pasieniečių kulkos.

Savo prisiminimais ir žiniomis apie J. Kybartą dalinosi Antanas Žilėnas – tarpukario pasieniečio sūnus, šio laikotarpio Lietuvos pasienio istorijos tyrinėtojas ir Pasieniečių klubo narys, kuris pristatė išsamią žuvusio pasieniečio biografiją bei to meto įvykius prie laikinosios sienos (administracinės linijos) tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Pagrindinė renginio dalis vyko lauke, prie užkardos pastato, kur iškilmingoje rikiuotėje stovėjo Vilniaus pasienio rinktinės Jurgio Kybarto pasienio užkardos pareigūnai. Pasieniečius pasveikino VSAT vado pavaduotojas S. Nekraševičius, vėliau buvo perskaitytas VSAT vado įsakymas dėl Lavoriškių pasienio užkardos pervadinimo į Jurgio Kybarto pasienio užkardą.

Skambant iškilmingam maršui, naujojo pasienio užkardos pavadinimo lentelę atidengė vidaus reikalų viceministras A. Abromavičius ir šios užkardos vadas Aurelijus Kirilovas.

„Šiandien susirinkome pagerbti didvyrio, kurio vardu didžiuojasi Lietuvos pasieniečiai. Jurgio Kybarto atminimas bus įamžintas ne tik šioje užkardoje, bet ir kiekviename pareigūno žingsnyje, saugančiame mūsų valstybės sienas, kaip jis tai darė su atsidavimu ir ištikimybe“, – sveikindamas susirinkusius kalbėjo A. Abromavičius.

Baigiantis iškilmėms, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą naujai pervadintos Jurgio Kybarto užkardos pasieniečiams buvo įteikti apdovanojimai ir padėkos.

Pasibaigus iškilmėms, jos dalyviai buvo pakviesti J. Kybarto atminimą pagerbti Elektrėnų savivaldybėje – Vievio kapinėse ir jo žūties vietoje Baltamiškio kaime.

Prie J. Kybarto kapo Vievio kapinėse buvo padėta gėlių, o Baltamiškio kaime, prie paminklo, žyminčio pasieniečio žūties vietą, skambėjo Lietuvos valstybės himnas, atminimas buvo pagerbtas tylos minute, jo garbei nuaidėjo VSAT pareigūnų salvės.

1898 m. gimęs J. Kybartas tarnybą Lietuvos pasienio policijoje pradėjo prieš 100 metų, 1924-aisiais. Saugojo Lietuvą, atremdamas tuo metu neretas Lenkijos pasieniečių provokacijas. 1931 m. spalio 4 d. šios šalies pareigūnai J. Kybartą mirtinai sužeidė.

Jurgis Kybartas tapo trečiuoju žuvusiu Lietuvos pasieniečiu, kurio vardu pavadinta pasienio užkarda. Varėnos pasienio rinktinėje veikia Aleksandro Barausko ir Gintaro Žagunio užkardos. A. Barauskas (1899–1940), Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas, – pirmoji sovietinės okupacijos auka, žuvo ankstų 1940 m. birželio 15 d. G. Žagunis (1957–1991), Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos baro pamainos viršininkas, – pirmasis po Nepriklausomybės paskelbimo žuvęs Lietuvos pasienietis (1991 m. gegužės 19 d.).

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės inf.