Lietuva įgyvendins šias kontrmobilumo priemones:
Iki 2025 m. balandžio 1 d. planuojama įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus, iš kurių 5 – karinėse teritorijose, 22 – valstybinės žemės plotuose, esančiose prie Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Iki 2025 m. lapkričio 1 d. kariuomenės nustatytose vietose ketinama įrengti rezervines kliūtis keliuose ir prietilčiuose, o tiltuose įrengti inžinerines konstrukcijas galimam sprogstamųjų medžiagų pritvirtinimui.
Iki 2027 m. pabaigos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybių teritorijose pagal Lietuvos kariuomenės nustatytus reikalavimus ketinama atlikti melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių gilinimą. Iš viso ketinama gilinti apie 280 km melioracijos griovių.
Iki 2027 m. pabaigos norima suformuoti medžių ruožus ir įrengti būtinąsias inžinerines eismo saugumo užtikrinimo priemones Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, atsižvelgiant į eismo saugumo užtikrinimo reikalavimus.
Taip pat, siūlant keisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, siūloma išsaugoti esamus miškų (medžių) plotus ribojant kirtimus 20 km atstumu nuo Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija bei aplink magistralinius ir krašto kelius.
Stiprinant kontrmobilumo pajėgumus taip pat bus vystomi Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumai, sukaupiant ir išlaikant reikiamą minų bei sprogstamų medžiagų rezervą, bei atliekamas Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija.
Iki šių metų pabaigos už daugiau nei 4 mln. eurų bus įsigytos ir Lietuvos kariuomenei perduotos inžinerinės kontrmobilumo priemonės („Drakono dantys“, surenkami „Ežiai“, „Ispaniškų arklių“ konstrukcijos bei betoniniai kelio užtvarai).
Numatomas projekto finansavimo poreikis dešimtmečiui – 600 mln. eurų.
Pagal KAM inf.
