Prasidėjusiai naujai Seimo sesijai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija turi planų, kurie, visų pirma, siejasi su mūsų rinkimų programos vykdymu. Bus tęsiami pradėti darbai, apimantys faktiškai visas mūsų šalies gyvenimo sferas: švietimą, socialinius ir ekonominius reikalus, pilietinių teisių užtikrinimą pagal europietiškus standartus tautinių mažumų atstovams ir žemės grąžinimą teisėtiems savininkams. Daug klausimų, kurie per ankstesnes sesijas nebuvo iki galo išspręsti, stengsimės ir vėl teikti Seimui, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.

Kalbant gi apie klausimus, kur pasiekėme akivaizdžią pažangą, pirmiausia reikėtų paminėti, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iniciatyva priimto įstatymo pagrindu padidintas vietinės reikšmės kelių tiesimo ir priežiūros finansavimas. Nuo šių metų pradžios visos šalies savivaldybės pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą gavo 25 proc. daugiau lėšų kelių priežiūrai. Taigi kiekviena savivaldybė jau gavo apie milijoną litų daugiau ir tikrai panaudojo šias lėšas arba jas panaudos ten, kur tai yra būtiniausia. Nuo kitų metų pradžios vietinės reikšmės kelių finansavimas pagal šią programą padidės iki 30 proc., t. y. praktiškai lėšų bus 50 proc. daugiau nei buvo skiriama iki šiol. Vietinės reikšmės kelių būklė yra tragiška, todėl manėme, kad šioje srityje turi vykti neatidėliotini pokyčiai į gerąją pusę.

Esame patenkinti, kad dėl turizmo sektoriaus teisinio reguliavimo įsigaliojo mūsų parengtos pataisos, kurios kyla iš mūsų programinių nuostatų. Pasiūlėme sumažinti PVM kai kurioms turizmo paslaugoms. Įvestos mokesčių lengvatos skatins šio ūkio sektoriaus pagyvėjimą, investicijas, naujų darbo vietų kūrimą.

Per pavasario sesiją Seimas po pateikimo pritarė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui, kurio priėmimo nuosekliai siekia LLRA.

Pavyko gauti lėšų Vilniaus ir Šalčininkų rajono mokyklų renovacijai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iniciatyva Seime pateiktos dvi pataisos dėl žemės grąžinimą reguliuojančių įstatymų. Nors žemės grąžinimo klausimas yra įtrauktas į Vyriausybės programą, didžiausia valdančiosios koalicijos socialdemokratų partija blokavo jų priėmimą. Tačiau mums pavyko įtikinti Seimo Kaimo reikalų komitetą ir praėjusį antradienį vienam siūlymų – dėl mieste turėtos žemės grąžinimo paveldėtojams mišku – pritarta po svarstymo.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija pelnė rinkėjų pagarbą, kai vienintelė iš valdančiosios koalicijos pasisakė prieš valstybės tarnautojų, tarp jų ir Seimo narių, atlyginimų atkūrimą į prieškrizinį lygį.

Balsavome prieš, nes puikiai suvokėme, kad ši pataisa reikštų didesnius atlyginimus ir taip gerai uždirbantiems valstybės tarnautojams. Tuo tarpu žemesnio rango valdininkai ir dirbantys pagal darbo sutartį asmenys, nors dirba labai daug, uždirba tik šiek tiek daugiau nei 1000 litų „į rankas“. Buvome tikri, kad neturime moralinės teisės balsuoti už tokią pataisą. Be to, neaišku, ar jau iš tikrųjų išeiname iš ekonominės krizės ir ar tikrai į ją dar negrįšime. Mūsų manymu, visų prima reikia pasirūpinti tais, kurie turi mažiausius pragyvenimo šaltinius – jaunomis šeimomis su vaikais, pensininkais.

Tačiau krizės metu sumažintų pensijų klausimas jau pajudėjo iš vietos?

Dirbome darbo grupėje per krizę sumažintoms pensijoms atkurti. Pasakysiu viena: daugeliu atvejų nelengva buvo įtikinti didžiausios valdančiosios partijos atstovus, kad tokia būtinybė apskritai egzistuoja.

Jau šių metų gruodį žmonės gaus 20 proc. per krizę sumažintų pensijų, nuo 2015 m. sausio – padalijus į ketvirčius – gaus dar 40 proc. jiems priklausomos grąžinti sumos. Tikimės, kad 2016 m. bus išmokėti likę 40 proc. sumažintų pensijų. Jei valstybė skolinga žmogui mažiau nei 101 litą, jam bus iš karto grąžinta visa suma. Gaila, kad mums nepavyko įtikinti buvusių koalicijos partnerių socialdemokratų, kad pensininko mirties atveju jam priklausanti negrąžinta pensijos dalis turi atitekti jo paveldėtojams.

Vienas naujausių Seimui pateiktų mūsų siūlymų – iš socialinės apsaugos srities. Dėl įvaikintų ir globėjų šeimose gyvenančių vaikų maitinimo mokyklose. Problema yra tai, kad valstybė, skirdama vienkartinę 500 litų pašalpą, nesuteikia tokiems vaikams galimybės gauti nemokamą maitinimą švietimo įstaigose. Vaikai suvalgo pusryčius namie, o po to visą dieną mokykloje yra alkani, nes nieko daugiau negali tikėtis. Manau, kad valstybė privalo imtis didesnės atsakomybės už šias pažeidžiamas mūsų visuomenės grupes. Reikėtų įvertinti pasiryžimą šeimų, ėmusių globoti ir auklėti šiuos likimo nuskriaustus vaikus, ir labiau jas remti. Prieš kurį laiką pateikėme Seimui Įdarbinimo įstatymo pataisas. Šios pataisos leistų priešpensinio amžiaus žmonėms ilgiau likti aktyviems darbo rinkoje.

Pateiktos pataisos ir dėl socialinio būsto išpirkimo ir privatizavimo tvarkos. Tai – svarbi problema, nes miestuose socialinių butų trūksta, o tokių butų išlaikymas kaimuose vietos savivaldybėms labai brangiai kainuoja. Siūlome, kad kaimuose būtų sudaryta galimybė išpirkti žmonėms socialinius būstus lengvatinėmis sąlygomis.

Seimo rudens sesijos darbotvarkėje tikrai netrūks klausimų, kuriuos dirbdami valdančiojoje koalicijoje ne kartą kėlė Seime LLRA parlamentarai. Tai – visų pirma Tautinių mažumų įstatymas. Ar galima tikėtis, kad jis pagaliau bus priimtas?

Tautinių mažumų įstatymo projekto priėmimo laukiame jau ketvirtą sesiją iš eilės. Per visą tą laiką girdėjome tik pažadus ir patikinimus, kad bus grąžintas 1991 m. įstatymas, kuris Lietuvoje sėkmingai veikė daugiau nei du dešimtmečius. Tačiau pateikėme dar vieną, naujesnį, įstatymo projektą. Paaiškėjo, kad ir vėl socialdemokratai blokuoja jo priėmimą remdami konservatorius, kurie mūsų šalyje įveda regresą tautinių mažumų teisių srityje.

„Modernizuotas“ įstatymo projektas, t. y. pritaikytas nūdienos reikmėms, buvo aptartas specialiai sudarytoje Vyriausybės darbo grupėje ir įregistruotas Seime. Tačiau matome, kad ir toliau trūksta geros politinės valios, nes klausimas yra vilkinamas ir komplikuojamas. Mums nepavyko pakelti šio įstatymo būnant koalicijoje, o dabar, mums iš jos išėjus, ko gero, tai padaryti bus dar sunkiau. Tačiau ir toliau stengsimės įtikinti Seimo narius, kad šis dokumentas nekelia jokios grėsmės šaliai, kad yra reikalingas tautinėms mažumoms kaip jų teisių garantas.

Kokius artimiausius uždavinius kelia sau Seimo LLRA frakcija?

Nesudedame ginklų ir toliau ginsime savo teises švietimo srityje. Jau pateikti siūlymai dėl tautinių mažumų mokyklų mokinius diskriminuojančio Švietimo statymo. Gyvenimas parodė, kad lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimas neatsižvelgus į mokymo programų skirtumus buvo didžiulė klaida. Keliame klausimą aiškiai: tautinių mažumų mokyklose vaikai turi mokytis gimtąja kalba, o lietuvių kalbos egzamino suvienodinimui, jei apskritai toks suvienodinimas yra galimas, turi būti įvestas pereinamasis laikotarpis. Būsime šiuo klausimu nuoseklūs.

Pataisų laukia ir Rinkimų įstatymas. LLRA rūpi, kad jos rinkėjai turėtų galimybę naudotis dvikalbiais rinkimų biuleteniais, o rinkimų apygardų ribos nebūtų kaitaliojamos tautinių mažumų nenaudai esant trumpesniam nei įstatymiškai numatytam laikotarpiui.

Būdami valdančiojoje koalicijoje laikėmės duotų žodžių ir nesiblaškėme. Daugelyje situacijų mūsų nuomonė padėdavo rasti konsensusą koaliciniuose ginčuose. Įgyta patirtis tikrai padės mums ateities darbuose. Nebijome dirbti kaip nepriklausoma grupė, nes aštuonių narių frakcija ir taip turi savo svorį. Šiuo momentu galime pasikliauti visais parlamentarais, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų partijų, kurių vertybės ir pozicija kai kuriais klausimais sutampa su mūsų pažiūromis. Reikėtų taip pat atsiminti, kad daug mūsų rinkimų programos postulatų buvo įtraukti į bendrą Vyriausybės programą.

Kalbėjosi Irena Mikulevič