NATO karinis komitetas Vilniuje susirinko po Velse rugsėjo pradžioje vykusio Aljanso viršūnių susitikimo, kurio metu buvo nuspręsta atnaujinti NATO gynybos planus, kurti ypač greitojo reagavimo karines pajėgas, o Rytų Europoje steigti karinio koordinavimo vadavietes. Tad sąjungininkių kariuomenių vadai į Vilnių atvyko aptarti, kaip konkrečiai įgyvendinti būtinas saugumo ir gynybos priemones, dėl kurių NATO šalių vadovai sutarė Velse.
Šeštadienio rytą NATO karinio komiteto susitikimo dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kreipdamasi į Aljanso šalių kariuomenių vadus, Prezidentė pabrėžė, jog NATO yra ir privalo išlikti transatlantinio saugumo garantas. Todėl būtina siekti, kad Velse priimti sprendimai būtų kuo greičiau įgyvendinti ir taptų realiais gynybiniais planais bei konkrečiais veiksmais, sakė šalies vadovė.
"Šiandien mes svarstysime saugumo įvairiuose pasaulio regionuose klausimus ir jų galimą įtaką Aljansui. Tai bus ypač svarbi diskusija atžvelgiant į vis didėjantį nestabilumą šalia NATO sienų ir toliau už aljanso ribų, kuris gali turėti tiesioginį ar asimetrinį poveikį mūsų saugumui," - kreipdamasis į kariuomenių vadus įžanginėje kalboje sakė NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Knudas Bartelsas.
"Šis mūsų susitikimas yra išskirtinis, todėl mūsų šalys, mūsų politikai ir kariai tikisi, kad mes pateiksime aiškias gaires ir rekomendacijas aktualiais saugumo klausimais," - NATO karinio komiteto pirmininką cituoja Krašto apsaugos ministerija.
Susitikimą NATO karinis komitetas pradėjo tylos minute pagerbdamas NATO operacijose žuvusius karius.
NATO karinis komitetas kartą per metus posėdžiauja ir vienoje iš Aljanso šalių. Kitą kasdieninį NATO karinio komiteto darbą NATO vadavietėje Briuselyje atlieka nuolatiniai kariniai atstovai.
Velso viršūnių susitikime, pasak Prezidentūros pranešimo, patvirtintas Pasirengimo veiksmų planas, kuris numato specialias gynybos ir atgrasymo priemones. Nuspręsta pagal realias grėsmes atnaujinti NATO gynybos planus ir Baltijos šalyse įsteigti NATO vadavietes, kurios padėtų priimti Aljanso karinį pastiprinimą ir prisidėtų stiprinant kolektyvinę gynybą, vykdyti nuolatines NATO pratybas Baltijos regione.
NATO šalių vadovai taip pat sutarė sukurti ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas, kurios per labai trumpą laiką galėtų atvykti į pagalbą agresijos atveju, parengti reikalingą infrastruktūrą sąjungininkių kariams priimti ir karinei įrangai Baltijos šalyse laikyti.
