Ši programa nubrėžia pagrindines strateginio Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo kryptis iki 2030 metų.

Per artimiausią dešimtmetį kariuomenės modernizacijai, įskaitant infrastruktūros plėtrą ir amunicijos kaupimą, kasmet numatoma skirti po beveik 950 mln. eur. Iš jų apie 70 proc. yra numatyta aukščiausio prioriteto nacionalinės divizijos su reikiamais įgalintojais vystymui, dar 3 proc. – priimančiosios šalies paramos poreikiams, 7 proc. – būtinojo išlaikymo investicijoms, pajėgumų atstatymo poreikiams), o likusi dalis (20 proc.) tenka likusiems svarbiems poreikiams, atskirų kariuomenės pajėgumų vystymui.

Lietuva šiandien teikia pirmenybę penkių šiuo metu aukščiausio prioriteto pajėgumų vystymui: Lietuvos kariuomenės manevro sausumoje, antžeminės oro erdvės gynybos, netiesioginės paramos ugnimi ir žvalgybos pajėgumams bei individualaus kario ekipuotės ir sąlygų kariams gerinimui, infrastruktūros kūrimui.

Pėstininkų divizijos kūrimas bus vienas didžiausių kariuomenės kokybinių šuolių.

Atsižvelgiant į tai, ko reikia NATO reikalavimus atitinkančiai Lietuvos kariuomenei, jau yra įsigyta ginkluotės, technikos ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų sustiprinančių mūsų kariuomenę ir veikiančių, kaip atgrasymo elementas. Vykdomi ir kiti svarbūs pirkimai nuo artilerijos sistemų iki įvairios logistinės ir inžinerinės technikos.

Analizuojant Ukrainoje išmoktas pamokas dėl naujausių dronų panaudojimų tendencijų, Lietuvos kariuomenė yra atnaujinusi bepiločių orlaivių ir kovinių oro dronų vystymo koncepciją. Dronų įsigijimams prioritetas buvo skiriamas dar iki Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje. Krašto apsaugos sistemos plėtros planuose įvairaus tipo dronų įsigijimo projektų pradžios buvo paankstintos iš 2028–2030 m. į 2022–2023 m., o reaguojant į karą Ukrainoje – 2022 m. įgyvendinti svarbūs įsigijimai.

Ginkluotės įsigijimo projektų įgyvendinimas derinamas kartu su amunicijos įsigijimais ir reikalingos infrastruktūros plėtra. 2023 m. karinėms atsargoms įsigyti buvo skirta 18 proc. gynybos biudžeto, palyginimui, 2020 m. – 11,2 proc. Karinių atsargų kaupimui per artimiausią dešimtmetį planuojama skirti 2,4 mlrd. Eur, iš kurių didžioji dalis (apie 90 proc.) skiriama amunicijai. Tris ketvirtadalius kariuomenės perkamos amunicijos sudaro pagrindiniai mūšio šaudmenys.

Pagal KAM inf.