Šios pratybos – viena iš sudėtinių didžiausių šių metų NATO pratybų „Steadfast Defender 2024“ dalių. Drauge su Lenkijos vadovu Prezidentas stebėjo sąjungininkų pajėgų Vyslos upės kirtimo jungtinę operaciją.
„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta saugumo grėsmes. Ir toliau dirbsime išvien stiprindami mūsų šalių ir viso NATO rytinio flango saugumą“ , – Lenkijoje kalbėjo šalies vadovas. Prezidentas pabrėžė, kad Rusija išliks pagrindine ir ilgalaike karine grėsme visam Aljansui, todėl glaudus ir solidarus bendradarbiavimas su Lenkija saugumo ir gynybos srityje Lietuvai yra strateginės svarbos prioritetas.
Pasak šalies vadovo, Lenkija tiesiogiai įsitraukia į Baltijos regiono saugumo stiprinimą, aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse, dalyvauja bendrose karinėse pratybose. „Esu tikras, kad ir toliau stiprinsime partnerystę, įgyvendinant iniciatyvas saugumo srityje, taip pat bendrai vystant gynybos pramonę“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos karinių pajėgų sąveikos planai yra atspirties taškas ir reikšminga priemonė toliau užtikrinti bendrą atgrasymo ir gynybos stiprinimą mūsų regione.
Prezidentas paminėjo dar prieš Vilniaus NATO viršūnių susitikimą priimtus Lietuvos sprendimus plėtoti nacionalinę diviziją, taip pat NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus dėl naujų gynybos planų, sąjungininkų pajėgumų regione didinimo, integruotos oro ir priešraketinės gynybos stiprinimo. Pasak šalies vadovo, šiandien pratybose demonstruoti sąjungininkų jungtiniai veiksmai įrodo NATO efektyvumą, karinę sąveiką ir operacinį suderinamumą.
Prezidentas akcentavo, kad skubi karinė parama Ukrainai turi išlikti svarbiausias prioritetas. „Mes žinome, ko reikia Ukrainai: amunicijos, oro gynybos pajėgumų, didesnių gamybos apimčių visose ginkluotės kategorijose. Drauge su sąjungininkais privalome siųsti bendrą žinutę dėl tvirto įsipareigojimo ir toliau visais būdais remti Ukrainą iki pergalės“ , – pabrėžė šalies vadovas.
Prezidento komunikacijos grupė
