Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu ir sienos su Rusija, ir jūros sienos apsaugai būtina skirti ypatingą dėmesį. Lietuva turi būti pasirengusi atremti galimas provokacijas, hibridines atakas, neteisėtą migraciją. Štai dėl to ateinančiais metais ir planuojama atkurti Pakrančių apsaugos pasienio rinktinę (PAPR), veikusią iki 2019 metų, o tada sujungtą su Pagėgių pasienio rinktine.
Atkurtasis VSAT padalinys veiks pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusija ir Latvija, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų uostuose ir veiklos teritorijoje esančiuose oro uostuose, Kuršių mariose. Visa tai sudarys galimybę operatyviau valdyti rizikas, padidinti reagavimo į valstybės sienos pažeidimus spartą, užtikrinti efektyvesnį paieškos ir gelbėjimo darbų valdymą nelaimės vietoje. Atkurtoji PAPR taip pat efektyviau kovos su kontrabanda bei neteisėta migracija.
Pradėjus veikti naujam VSAT padaliniui, sausumos sieną su Rusija ir toliau saugos Pagėgių pasienio rinktinė. Tikimasi, jog pajėgų paskirstymas pagal sienos rūšį užtikrins geresnę parengtį, nes sausumos ir jūros sienos apsaugos būdai – skiriasi. Dėl to bus galimybė tolygiau paskirstyti rinktinių ruožus prie ES vidaus sienos, griežčiau kontroliuoti antrinę migraciją.
PAPR rūpinsis ir strateginių objektų apsauga, nes į šios rinktinės saugomą ruožą pateks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas. Atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas ir santykinai nedidelį atstumą iki Rusijos teritorijos, Lietuvos institucijos privalo būti pasirengusios kuo operatyviau reaguoti į incidentus, jeigu jie kiltų šio terminalo teritorijoje.
Lietuvos ir Rusijos sausumos siena – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, Baltijos jūra – 22 km. Kuršių mariose bei Baltijos jūroje valstybės siena saugoma jūrine sienos stebėjimo sistema, kurią sudaro termovizorinė bei radiolokacinė įranga ir dieninės vaizdo kameros. Ten, kur leidžia gamtinės sąlygos, 46 km pasienio su Rusija ruože, yra įrengtas fizinis barjeras.
VRM inf.
