„Pastarieji metai buvo itin intensyvūs mūsų šalių bendradarbiavimui. Vokietijos parama Lietuvos gynybai itin išaugo. Esame dėkingi Vokietijai už sprendimą dislokuoti brigadą, vadovavimą priešakinių pajėgų kovinei grupei, investicijas į karinę infrastruktūrą, taip pat – už atgrasymo ir Lietuvos gynybos stiprinimą iškart po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, – sakė Ž. Tomkus.

Anot viceministro, sustiprėjęs Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje lėmė, jog pirmąkart Vokietijos gynybos atašė paskirtas tik Lietuvai.

Įgyvendinant Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimus, 2022 m. rugsėjį Lietuvoje dislokuotas Vokietijos brigados priešakinis valdymo elementas. Šiemet Vokietija, vykdydama savo įsipareigojimus rytiniame flange, paskelbė, kad ketina nuolat dislokuoti Lietuvoje brigadą. Viceministras pabrėžė, kad Lietuva dės visas pastangas kuo greičiau surasti praktinį šio sprendimo įgyvendinimą.

Tarp svarbiausių bendradarbiavimo krypčių – bendros pratybos, Vokietijos dalyvavimas NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.

Itin svarbus Vokietijos vaidmuo ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų modernizavime. Lietuva iš Vokietijos įmonių perka pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, automatinius šautuvus „G-36“ ir pistoletus „HK SFP9“, 5-ių tonų sunkvežimius „Arocs“, kovines savaeiges 155 mm kalibro haubicas PzH2000 („Panzerhaubitze 2000“).

KAM inf.