Gynyba ir saugumas

Pažymime, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė sutvirtėjo vykstančio karo Europoje akivaizdoje, dvišalį bendradarbiavimą pirmiausia orientuojant į mūsų šalių ir regiono saugumą.

Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą stiprinti NATO ir transatlantinį ryšį – mūsų saugumo pamatą. Labai vertiname sustiprinto priešakinių pajėgų dalyvavimo sistemos šalių atsidavimą ir dėkojame visiems prie to prisidedantiems sąjungininkams už jų įsipareigojimą. Nuolatinis ir sustiprintas NATO sąjungininkių karinis buvimas su reikalingais pajėgumais regione ir parengtis kolektyvinei gynybai tebėra pagrindiniai patikimo atgrasymo elementai agresyvios Rusijos karinės laikysenos kontekste.

Taip pat pabrėžiame nuolatinio Jungtinių Amerikos Valstijų buvimo regione svarbą. Jis sustiprina atgrasymą ir padeda palaikyti taiką bei stabilumą visoje Europoje. Dar kartą pabrėžiame savo siekį ir ryžtą ateityje stiprinti bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę su JAV.

Esame įsipareigoję stiprinti NATO rytinio flango šalių regioninį bendradarbiavimą – Bukarešto devynetą, kuris yra svarbi mūsų saugumo koordinavimo forma.

Toliau dalysimės savo gynybos pajėgumais, kad kartu atremtume išorės grėsmes, apsaugotume rytinį Aljanso flangą, įskaitant Suvalkų sritį, ir apsaugotume Baltijos šalis, dislokuojant NATO oro ir priešraketinę gynybą. Esame pasirengę stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą sudarydami reguliarių karinių pratybų tvarkaraštį, kad pasiektume didesnę mūsų karinių pajėgų sąveiką.

Su nekantrumu laukiame artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Tikimės, kad jis dar labiau sustiprins NATO atgrasymo ir gynybos laikyseną rytiniame flange, įskaitant gynybos principo praktinį įgyvendinimą, pasitelkiant stiprius vietoje dislokuotus skirtingų paskirčių ir kovinės parengties brigados dydžio dalinius, iš anksto dislokuotą įrangą ir išteklius, taip pat greitai pasiekiamą pastiprinimą.

Sveikiname naujus NATO regioninės gynybos planus, kuriais siekiama apsaugoti mūsų žmones ir kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Labai svarbu šiems planams skirti reikiamas pajėgas ir pajėgumus.

Atitinkamos išlaidos gynybai yra labai svarbios, kad NATO išlaikytų savo paskirtį, įskaitant Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tikimės, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus pasiektas ambicingas investicijų į gynybą įsipareigojimo atnaujinimas, numatant gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. Mes įsipareigojame ir toliau skirti dideles lėšas gynybai, didinti investicijas į infrastruktūrą, nacionalinę gynybos pramonę ir ginkluotųjų pajėgų modernizavimą bei vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su kitų sąjungininkų saugumu.

Tikimės, kad Švedija taps visateise NATO nare, ir raginame savo sąjungininkus kuo greičiau užbaigti Švedijos narystės ratifikavimo procesą.

Dar kartą patvirtiname savo pasiryžimą vykdyti NATO atvirų durų politiką ir tvirtai remiame Ukrainos euroatlantinius siekius. Turime sustiprinti NATO partnerystę su Ukraina ir įtvirtinti Ukrainą euroatlantinėje saugumo struktūroje. Raginame NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasiūlyti aiškų kelią Ukrainos narystei NATO, po kurio ši šalis būtų pakviesta prisijungti prie Aljanso. Ukrainos vieta yra NATO, o jos narystė sustiprins Aljansą ir padidins saugumą Europoje. Atsižvelgiant į Rusijos vykdomą agresyvų karą, viršūnių susitikime taip pat turėtų būti numatyta sustiprinta trumpalaikė ir ilgalaikė NATO praktinė ir karinė parama Ukrainai.

Esame įsipareigoję remti Bosnijos ir Hercegovinos, Sakartvelo ir Moldovos reformas ir euroatlantinius siekius. Sieksime stiprinti šių šalių partnerystę su NATO. Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimės toliau stiprinti NATO bendradarbiavimą su bendramintėmis šalimis, ypač su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono partnerėmis ir Europos Sąjunga, sprendžiant įvairius bendrus iššūkius.

Rusijos karas prieš Ukrainą

Griežtai smerkiame neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos invaziją ir brutalų karą prieš Ukrainą. Raginame Rusiją besąlygiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos. Pažeisdama Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Rusijos Federacija, aktyviai remiama Baltarusijos Respublikos, kelia grėsmę vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Mūsų demokratinė bendruomenė turi parodyti vienybę ir atkaklumą priešinantis agresorei.

Reiškiame didelį susirūpinimą, kad Rusija kasdien vykdo karo nusikaltimus, sąmoningai atakuoja civilinę infrastruktūrą ir kasdien kelia siaubingų kančių ukrainiečiams. Neseniai sunaikinta Kachovkos užtvanka ir paskui kilę potvyniai yra akivaizdus karo eskalavimas. Rusija ir toliau naudoja energetiką ir maistą kaip ginklą, sukeldama stygių ir tiekimo grandinių sutrikimus globaliu mastu, – dėl to kenčia visas pasaulis. Rusija kelia didelę grėsmę branduolinei saugai ir saugumui Ukrainoje, ypač neteisėtai okupuodama Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę. Nuolatinis branduolinio šantažo naudojimas, taip pat neseniai prasidėjęs taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje procesas labai padidina eskalacijos riziką. Raginame tarptautinę bendruomenę imtis būtinų veiksmų dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės, kurią pastatė ir valdo „Rosatom“.

Pabrėžiame, kad svarbu užtikrinti, jog Rusija būtų patraukta atsakomybėn, ypač už tarptautinį agresijos nusikaltimą. Nuosekliai remsime visas teisines pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti teisingumą Ukrainos ir jos žmonių atžvilgiu, įskaitant ad hoc tarptautinio specialaus tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimų, kuris galėtų teisti Rusijos vadovus in absentia, įsteigimą.

Reiškiame susirūpinimą didėjančia Baltarusijos priklausomybe nuo Rusijos, dėl to smarkiai keičiasi saugumo padėtis mūsų regione. Baltarusija kartu su Rusija yra bendrai atsakinga už agresyvų karą prieš Ukrainą. Raginame Baltarusiją neremti Rusijos, nutraukti represijas prieš savo pilietinę visuomenę, įskaitant lenkų ir lietuvių tautines mažumas, ir pradėti demokratinį dialogą su Baltarusijos pilietine visuomene.

Lietuva ir Lenkija sieks, kad būtų nuolat griežtinamos individualios ir sektorinės ES ribojamosios priemonės Rusijai ir Baltarusijai. Daugiau dėmesio skirsime kovai su sankcijų apėjimu per trečiąsias šalis.

Esame įsipareigoję stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina Liublino trikampio formatu ir toliau teiksime Ukrainai karinę, politinę, ekonominę ir finansinę paramą. Koordinuosime dvišales bei ES ir NATO pastangas siekiant padėti Ukrainai atstatyti šalį, sustiprinti jos atsparumą ir įgyvendinti visas reformas, žengiant europiniu ir euroatlantiniu keliu.

Sąveikumas ir sinchronizacija

Pabrėžiame strateginę Lietuvos ir Lenkijos bendrų infrastruktūrinių energetikos, transporto ir karinio mobilumo projektų svarbą, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“ tiesimą. Praėjusiais metais pradėjo veikti dujų jungtis GIPL, integruojanti Baltijos šalis ir Suomiją į ES dujų perdavimo tinklą. Sinergija su Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalu leidžia mūsų šalims apsirūpinti alternatyviais dujų šaltiniais, taip didinant energijos tiekimo saugumą.

Pažymime sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemų integraciją jungtimi „LitPol Link“, taip pat daugelio kitų strateginių projektų, svarbių saugiam, patikimam ir nepriklausomam elektros energijos sistemos veikimui, įgyvendinimą, kaip patvirtina neseniai atlikta Gdansko elektros energetikos instituto stabilumo analizė. Palaikome tolesnes pastangas kuo greičiau užbaigti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklų sinchronine zona, kuriai turėtų būti tinkamai pasirengta, kad būtų išvengta netikėtų pavojų ir užtikrintas regiono energetinis saugumas, apsaugantis nuo galimų geopolitinių grėsmių ar trikdžių, taip pat galutinai atsisakyta priklausomybės nuo Rusijos elektros energijos sistemos, kuri šiuo metu tiekia energiją Baltijos šalims. Visiškai pritariame jau priimtam scenarijui, pagal kurį povandeninis HVDC kabelis – „Harmony Link“ – bus pagrindinis elementas, užtikrinantis sinchronizacijos atsparumą ir tarpvalstybinių elektros energijos mainų galimybę.

Pabrėžiame „Solidarumo juostų“ iniciatyvos svarbą užtikrinant alternatyvius prekybos kelius Ukrainai per ES. Lietuva ir Lenkija toliau stiprins bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti atsparias jungtis su Ukraina, kad būtų padidinti dvigubo naudojimo transporto pajėgumai tarp Baltijos jūros ir Juodosios jūros. Pabrėžiame būtinybę didinti ES finansavimą karinio mobilumo projektams.

Rengiantis būsimam Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimui Lietuvoje 2024 m., toliau dėsime bendras pastangas 3SI formatu siekdami didinti tarpusavio ryšį ir ekonominį bendradarbiavimą mūsų regione, stiprinti transatlantinius ryšius, taikyti 3SI kaip Ukrainos atsigavimo platformą ir padėti jos infrastruktūrai integruotis į ES ir 3SI.

Tautinės mažumos, švietimas, mokslas, kultūra ir Europos atmintis

Skatiname mūsų šalių ir žmonių partnerystę švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir kultūros srityse.

Pabrėžiame, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje ir lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje yra neatsiejamos mūsų visuomenių dalys ir daro teigiamą įtaką mūsų socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. Ir toliau rūpinsimės jų teisių apsauga, atsižvelgdami į savo įsipareigojimus šioje srityje, kylančius iš Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, taip pat į savo tarptautinius įsipareigojimus.

Visų pirma, esame įsipareigoję išlaikyti ir stiprinti aukštos kokybės tautinių mažumų švietimą. Sutariame stiprinti bendradarbiavimą, kuris numatytas 2019 m. Deklaracijoje dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo.

Sutariame stiprinti pastangas tarptautiniu lygmeniu smerkiant nuolatinius autoritarinių diktatūrų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, pagerbti jų aukų atminimą ir atkreipti Europos visuomenių dėmesį į nuolatinę kovą su žiauriais režimais. Raginame atitinkamas institucijas stiprinti švietimo ir mokslinių tyrimų programas, didinti pastangas kovojant su dezinformacija ir bandymais perrašyti istoriją, skirti atitinkamą dėmesį totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų tyrimui ir atminimui, užbaigti paminklą totalitarizmo aukoms atminti Briuselyje ir plėtoti Europos atminimo ir solidarumo tinklo projektus.

Toliau akcentuosime bendrą mūsų šalių istoriją ir kultūros paveldą Europos kontekste. Ryškus tokio bendradarbiavimo pavyzdys – 1863–1864 m. (Sausio) sukilimo 160-osios metinės, kurias kartu minėjo lenkai, lietuviai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Jį pratęs Tado Kosciuškos sukilimo 230-ųjų metinių minėjimas.

Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą 2020 m. įsteigtai Prezidentų tarybai ir vertiname jos indėlį stiprinant mūsų dvišalius santykius.

Gitanas Nausėda Andrzej Duda

Pagal lrp.lt inf.