„Iššūkių prieš pasaulio tvarką kontekste labai svarbus tampa parlamentų vaidmuo, nes Rusijos išpuolis prieš Ukrainą yra ir išpuolis prieš parlamentinę demokratiją. Todėl remiu pasiūlymą pasirašyti šią deklaraciją. Mūsų parlamentai turi daug galių formuojant viešąją nuomonę ir kovojant su priešų skleidžiama propaganda ir dezinformacija. Taip pat primenant moralines pareigas, kurias turi prisiimti demokratijos. Mes tampame budinčia atmintimi Vakarų visuomenėms, nuolat primindami, kad karas Ukrainoje yra karas ir prieš jas“, – apie deklaraciją sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo Pirmininkės, dabar Europos politikos svorio centras persikėlė į rytinę Europos Sąjungos dalį. Dar iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje Baltijos šalys ir Lenkija buvo pagalbos Ukrainai, sankcijų Rusijai ar Baltarusijai, Rytų kaimynystės politikos (EKP) paramos, Europos atsparumo skatinimo ir kt. iniciatyvų priekyje.
Seimo Pirmininkės teigimu, tai, kad politinis svoris pasislinko į mūsų regioną, suteikia galimybę padaryti kokybinį regiono plėtros šuolį, todėl reikia veiksmingai išnaudoti tiek regioninio, tiek dvišalio bendradarbiavimo platformas, iš kurių viena svarbiausių yra Trijų jūrų iniciatyva, kurią Lietuva vertina kaip naudingą formatą bendradarbiavimui, infrastruktūros ryšiui ir ekonominiam regiono saugumui stiprinti.
Pagal pranešimo spaudai inf.
