Susitikime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, vicemerė Liucijana Binkevič, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Albert Narvoiš, Tarybos nariai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas, Nemenčinės ir Nemėžio komunalininkų valdybos pirmininkas Miroslav Romanovski, administracijos atstovai, seniūnai, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ direktorius Vladislav Jedinskij ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ direktorius Viktor Tankeliun, kiti valdybos nariai. Taip pat dalyvavo atvykę svečiai: UAB „VS energolink“ direktorius Visvaldas Šavelskis, UAB „IMMO LUXURY“ vadovas Marius Bružas.

„Šiandienos tikslas – apžvelgti Vilniaus rajono šilumos ūkį ir pristatyti šiuo metu rengiamą šilumos ūkio pertvarkos planą. Plano priemonės dar ruošiamos, jos bus pateiktos gruodį. Šiandien bus įžanginė dalis, pristatysime šilumos ūkio pertvarkos specialiųjų planą. Planui pasitelkėme ekspertus – UAB „VS energolink“ ir UAB „IMMO LUXURY“ atstovus“, – susitikimo pradžioje pasakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Albert Narvoiš ir pristatė bendrą Vilniaus rajono šilumos ūkio situaciją.

Kodėl kyla šildymo kaina?

Šilumos bazines kainas tiekimo įmonėms nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), o šilumos kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių bei PVM.

Pastovioji kainos dalis priklauso nuo personalo, nusidėvėjimo, remonto, administracinių ir kitų būtinųjų sąnaudų.

Kintamąją kainos dalį sudaro dujų, biokuro, akmens anglies, elektros energijos sąnaudos. Kuro kainos kinta, todėl šilumos kainos kintama dalis perskaičiuojama kiekvieną mėnesį. Ši dalis sudaro didžiausią šilumos kainos dalį ir turi didžiausią įtaką šilumos vartotojų sąskaitoms.

Pastaruoju metu Savivaldybė sulaukia nemažai klausimų dėl padidėjusių šildymo kainų šį sezoną. Atkreipiame dėmesį, kad šildymas Lietuvoje brangsta dėl didėjančių dujų ir biokuro kainų rinkoje. Vadovaujantis teisės aktais, Vilniaus rajono šilumos tiekėjai gamtines dujas ir biokurą perka energetinių išteklių biržose.

Ką daro Savivaldybė, siekdama sumažinti gyventojų mokesčius už šildymą?

Savivaldybė nuolat investuoja į šilumos ūkį. Iš viso Vilniaus rajone yra 34 katilinės, šalies mastu tai yra didžiausias skaičius.

Nuo 2017 m. UAB „Nemėžio komunalininkas“ iš 13 aptarnaujančių katilinių, 2 katilines (Juodšilių ir Lavoriškių kaimuose) rekonstravo ir šiuo metu naudojamas biokuras. UAB „Nemenčinės komunalinkas“ rekonstravo 6 katilines (Nemenčinėje, Tuščiaulių, Rudausių, Bezdonių ir Paberžės k.).

Nuo 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybė į šilumos ūkį investavo net virš 6 mln. Eur. Investicijos į šilumos tinklų atnaujinimą ir renovaciją kiekvienais metais tik auga. 2017-2021 m. Savivaldybė investavo apie 4,96 mln. Eur – rekonstruota 7,6 km šilumos tiekimo tinklų ir remontuota/rekonstruota 18 katilinių. Centralizuotų šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijai skirta 2 420 720 Eur, o katilinių rekonstrukcijai – 2 536 790 Eur.

Mažinamos veiklos sąnaudos. Nuo 2019 metų Vilniaus rajono šilumos tiekėjų vidutiniai šilumos nuostoliai tinkluose yra mažesni už Lietuvos vidurkį (tarp 49 šilumos tiekimo įmonių). Taip pat verta pabrėžti, kad per 2017-2021 m. laikotarpį šilumos nuostoliai Vilniaus rajone sumažėjo apie 8 proc.

„Darbus vykdysime ir toliau, kad ši skaičius būtų dar mažesnis ir gyventojams sąskaitos už šildymą mažėtų“, – pristatymo metu sakė A. Narvoiš.

Rengiamas Šilumos ūkio pertvarkos planas. Drastiškai augant energijos išteklių kainoms, kurios tampa sunkia mokestine našta gyventojams, Savivaldybė ieško būdu ir toliau padėti gyventojams, todėl skubos tvarka buvo nuspręsta rengti Šilumos ūkio pertvarkymo planą.

Šio plano tikslas – atlikti studiją, kurioje kompleksiškai techniniu ir ekonominiu požiūriu įvertinti UAB Nemenčinės ir Nemėžio komunalininkų šilumos gamybos ir tiekimo alternatyvas. Pateikti siūlymus šių veiklų optimizavimui, efektyviam esamų resursų išnaudojimui ir plėtrai 2022-2032 metais.

Pagrindinės Plano užduotys: esamos situacijos analizė, rodiklių palyginimas su analogiškomis CŠT įmonėmis; bazinės šilumos kainos nustatymo problematika ir siekiamybė, kad visos patiriamos sąnaudos būtų įtrauktos į šilumos tarifą.

„Buvo atskiras reikalavimas – peržiūrėti bazinių kainų nustatymo problematiką, nes dažnai susiduriama su tuo, kad nieko negalime padaryti, nes VERT reguliuoja kainas ir šios kainos dažnai nepadengia visų sąnaudų. Tai buvo valstybės programuojamas nuostolis komunalininkams, todėl prašėme ekspertų peržiūrėti šį klausimą ir pateikti rekomendacijas, kad visos patiriamos sąnaudos būtų įtraukiamos į šilumos tarifą“, – kalbėjo A. Narvoiš.

Planu siekiama modernizuoti šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo sektorius. Kiekvienai katilinei ir kiekvienam šilumos tinklui bus surašytos priemonės, ką galima padaryti, kad veikla būtų produktyvesnė. Priemonės bus surikiuotos prioritetine tvarka ir nurodyti preliminarūs investicijų dydžiai. Tuomet Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu bus nustatomos prioritetinės kryptys, į kurių šilumos tinklų modernizavimą investuoti pirmiausiai.

Savivaldybė teikia kompensacijas ir subsidijas. Drastiškai išaugus dujų, biokuro ir elektros kainoms Vilniaus rajono savivaldybė biudžeto lėšomis subsidijuoja didžiąją dalį šildymo išlaidų gyventojams. 2021-2022 m. šildymo sezono metu subsidija siekė iki 53 proc. šildymo kainos centralizuotai šildantiems vartotojams. Šį šildymo sezoną Savivaldybės biudžeto lėšomis subsidijuos net iki 68 proc. šilumos kainos.

Šių metų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, mažas pajamas gaunantiems gyventojams bus skirtos didesnės būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Tarybai patvirtinus naujas, didesnes skaičiuotinos vidutines kuro kainas, pagal kurias bus apskaičiuojamos ir išmokamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos nepasiturinčioms šeimoms (asmenims), Vilniaus rajono gyventojai gaus didesnes būsto šildymo išlaidų kompensacijas kurui įsigyti.

Kompensacija skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Kompensacija gali pasinaudoti tiek centralizuotu šildymu besinaudojantys gyventojai, tiek besišildantys kitais būdais, pvz., malkomis, dujomis.

Verta pabrėžti, kad reaguodama į smarkiai padidėjusias šildymo kainas, praeitą šildymo sezoną Vilniaus rajono savivaldybė buvo priėmusi palankų sprendimą ir individualių namų gyventojams – teikė vienkartines 100 arba 50 Eur išmokas.

Savivaldybė įsteigė Daugiabučių rėmimo fondą. Nuo 2017 m. Savivaldybė teikia pagalbą remontuojant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus: stogus, pamatus, laiptines, statinio inžinerines sistemas (šildymo, vandentiekio, elektros). Savivaldybė skiria finansavimą iki 70 proc. remonto sąmatos. Tai yra didžiausia parama daugiabučiams Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skiriamas energiją taupančioms priemonėms.

Per 2017-2021 m. laikotarpį pagalba pasinaudojo 80 daugiabučių namų, skirta 600 tūkst. Eur. Susidomėjimas parama kiekvienais metais auga. 2022 m. gauta 40 paraiškų 353,5 tūkst. Eur sumai.

Mažoji ir kompleksinė renovacija. Nuo šių metų Savivaldybė siūlo pasinaudoti unikalia galimybe šildymo sistemas atnaujinti nemokamai. Savivaldybė siūlo padėti gyventojams pritraukti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą šildymo punktų atnaujinimui (finansuojama 80 proc.), o likusią dalį – virš 20 proc. finansuos Savivaldybė. Tokiu būdu mažoji renovacija – šildymo sistemų pakeitimas, gyventojams nieko nekainuos. Gyventojams reikės apmokėti tik šildymo sistemos atnaujinimo projektinės dokumentacijos parengimą.

Taip pat fondo lėšomis gali būti finansuojamos ir kitos energiją taupančios priemonės: stogų ir langų keitimas, pamatų ir sienų šiltinimas ir kt. (su gyventojų prisidėjimu iki 30 proc.)

Verta pabrėžti, kad pakeitus šildymo sistemą ženkliai sumažėja šilumos energijos suvartojimas daugiabučiuose (apie 20-40 proc.).

Savivaldybė kviečia renovuoti daugiabučius ir sumažinti šildymo sąskaitas. Vilniaus rajone įgyvendinta 15 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų. Šiemet modernizuotas daugiabutis Kalvelių k., Sodų g. 30, pradėti atnaujinimo darbai Skaidiškių k., Rudaminos g. 17 ir Nemėžio k., Kelininkų g. 2.

Parko g. 2, Buivydiškių k. vykdomi rangos darbų pirkimai, 6 namams yra paruošti techniniai projektai ir vykdomi pirkimai, vienam daugiabučiui ruošiamas techninis projektas.

Renovavus daugiabutį bus užtikrintas mažesnis šilumos suvartojimas, sumažės šildymo išlaidos, taip pat bus gražesnis estetinis vaizdas.

Pagal 2022 m. sausio mėn. suvartojimo duomenis vidutinio 50 m2 buto savininkas nerenovuotame name vidutiniškai sumokėjo 91 Eur už šildymą, o renovuoto pastato buto savininkas vidutiniškai sumokėjo 50 Eur. Gautų sąskaitų skirtumas sudaro apie 45 proc.

Vienas iš pavyzdžių – po kompleksinės renovacijos, šilumos suvartojimas Skaidiškių Sodų g. 33 daugiabučio gyventojams sumažėjo net 46 proc., Vaidotuose po šildymo sistemos renovacijos sumažėjo 32 proc.

Visgi susiduriama su nemažai daugiabučių renovacijos iššūkių. Pasaulinėse rinkose atsiradus žaliavų trūkumui, ženkliai pakilo statybinių medžiagų ir darbų kainos, statybos įmonės dalyvaudamos skelbiamuose konkursuose atrinkinėja pelningesnius objektus, taip pat pastebimas statybos darbų rangovų pajėgumų sumažėjimas, programos įgyvendinimo metu atsiradus gyventojų įsiskolinimams už komunalines paslaugas bankas atsisako finansuoti projektus.

Pristatytas Šilumos ūkio pertvarkos plano rengimas

Susitikimo metu UAB „VS energolink“ direktorius Visvaldas Šavelskis pristatė UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ šilumos gamybos ir tiekimo alternatyvas, veiklų optimizavimą, efektyvų esamų resursų išnaudojimą ir plėtrą 2022-2032 m.

Įmonės atstovas pažymėjo, kad Vilniaus rajono šildymo sistema yra labai specifinė, kadangi turi daug atskirų šildymo sistemų. 19 proc. sudaro mažos katilinės, dėl kurių patiriami nuostoliai.

Pasak V. Šavelskį, šilumos gamybos nuostolius galima sumažinti senų nusidėvėjusių katilų keitimu į naujus automatizuotus biokuro katilus. Katilinės vamzdynų ir katilų izoliavimas (izoliacijos atstatymas) leistų papildomai sutaupyti iki 3 proc. kuro kiekio. Revizuoti įranga – jos susidėvėjimą ir atlikti remontą ar keitimą nauja.

V. Šavelskis taip pat apžvelgė elektros suvartojimą šilumos gamybai ir tiekimui Nemėžio ir Nemenčinės komunalininkams, pateikė rekomendacijas šilumos sistemų įdiegimui. Pasak V. Šavelskis, Nemėžio komunalininkui reikėtų įdiegti 5-6 MW galios sistemas su biokuro katilais, Nemenčinės komunalininkui – 1-2 MW galios.

Biokuro katilai turėtų užtikrinti 70-80 proc. metinės gamybos, o esami dujiniai katilai padengtų pikinius apkrovimus. Tai būtų ir mažesnė investicija, ir esamų dujinių katilų panaudojimas rezervui ir pikų dengimui, ir alternatyvą besikeičiant iškastinio kuro kainoms.

Taip pat buvo pristatytas Nemėžio ir Nemenčinės komunalininkų šilumos gamybos ir perdavimo sistemų vystymo priemonių planas.

Susitikimo pabaigoje vyko diskusija su Tarybos nariais, pateikti atsakymai į užduotus klausimus apie Vilniaus rajono šilumos ūkio modernizavimą.

www.vrsa.lt