Su susirinkusiais Savivaldybės vadovais, Vilniaus rajono ūkininkais, Žemės ūkio skyriaus atstovais ir seniūnijų specialistais, dirbančiais su žemės ūkiu, susitiko Žemės ūkio ministerijos viceministras Egidijus Giedraitis kartu su vyr. patarėju Artiomu Volkovu, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė. Susitikime taip pat dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojos Teresa Demeško ir Lucijana Binkevič, Savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska.

Visus susirinkusius pasveikino Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Gedeminas Janavičius, kuris trumpai papasakojo atvykusiems svečiams apie Vilniaus rajoną ir puoselėjamą žemės ūkį.

Konstruktyvios diskusijos visiems atvykusiems į Savivaldybę linkėjo Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Teresa Demeško.

„Gerbiamieji svečiai ir mūsų rajono ūkininkai, dėkoju Jums, kad atvykote. Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių mūsų šalyje, užima apie 213 tūkst. hektarų ir virš 45 proc. – tai žemės ūkio naudmenos. Virš 78 proc. – tai miškai, vandens telkiniai užima apie 9 proc., 2,5 proc. – ganyklos. Mums rūpi žemės ūkio puoselėjimas, ūkininkų darbas ir jų lūkesčiai. Taip pat mums labai svarbu numatyti investicijas į žemės ūkį. Siekiant tvarios plėtros, norime sukurti patrauklaus kaimo įvaizdį ir kartu prisidėti prie aplinkos ir klimato kaitos iššūkių. <...> Dėkojame visiems už atvykimą ir linkiu konstruktyvios diskusijos“, – į susirinkusius kreipėsi vicemerė T. Demeško.

Atvykę Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŲM) atstovai pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kurio galutinis variantas pateiktas tvirtinti Europos Komisijai. Nors Strateginis planas dar nepatvirtintas, bet jau dabar aiškios pagrindinės gairės, kuriomis vadovaudamiesi ūkininkai gali rengtis kitiems metams.

Kalbėdami apie Strateginį planą, atvykę svečiai papasakojo apie privalomus tikslus ir nacionalinius poreikius, bendrą finansavimą, taip pat supažindino su geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartais.

Diskutuota dėl daugiamečių pievų atstatymo. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, įsipareigojo nemažinti daugiamečių pievų daugiau nei 5 proc., palyginus su 2018 m. Jeigu einamais metais daugiamečių pievų plotas šalyje sumažės daugiau, nei leidžiama, ūkininkams gali tekti jas atstatyti tame pačiame ar kitame plote. Nevykdžiusiems šio įpareigojimo bus taikomos sankcijos. Atkūrimo reikalavimas taikomas 0,1 ha ir didesniems plotams.

Viena iš svarbių naujovių laukia ir paviršinių vandens telkinių apsaugos srityje. Nuo 2024 m. bus taikomas reikalavimas palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Palaukės galės būti naudojamos žemės ūkio technikai pravažiuoti, tačiau pareiškėjas privalės užtikrinti, kad žolinė danga vyrautų.

Susirinkusieji taip pat kalbėjo apie intervencines priemones, kurios prisidės prie gamybinių pajėgumų stiprinimo, taikant tvaresnius gamybos būdus. Pristatytos ir ekoschemos, kuriais siekiama prisidėti prie aplinkos apsaugos ir klimato tikslų įgyvendinimo, bet ir prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo, išlaikant apsirūpinimo maistu ir gamybos potencialą bei didinant ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą.

Taip pat daug laiko skirta tęstinių tiesioginių išmokų, sektorinių priemonių pristatymui. Kalbėta apie žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) koncepcinį modelį, kurio tikslas – modernizuoti sektorių, kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį žinių pritaikymą.

Susitiko pabaigoje visis susirinkusieji diskutavo ir dalijosi patirtimi žemdirbiams svarbiais klausimais.

Plačiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu galite čia: https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1

www.vrsa.lt