"Pirmiausia, vertinu neigiamai dėl to, kad ministras išėjo visiškai nediskutavęs su koalicijos partneriais. Neišdiskutuota, kiek suprantu, ir Vyriausybėje, tai turbūt darbo grupės pateikta nuomonė", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" sakė L. Graužinienė.
Pasak jos, vien tas faktas, kad ūkio ministras kalba apie "Sodrą" kaip apie mokestį, rodo, kad situacija iki galo neišsiaiškinta.
"Čia trūksta suvokimo turbūt. Ar verslininkui nueiti į vieną ar dvi institucijas - ar nuo to labai palengvės našta? Tai verslo naštą reikia lengvinti visai kitose vietose", - kalbėjo Darbo partijos vadovė ir pirmiausia siūlė peržiūrėti Pelno mokesčio įstatymo atskaitymo apskaičiavimo tvarką.
L. Graužinienės teigimu, institucijų sujungimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į tai, kurių iš viso nereikia arba dubliuoja funkcijas.
"O tai, kad padarytų monstrą, kur po to pradės strigti viskas valstybėje - ir surinkimas (mokesčių, -ELTA), ir žmonėms bus nepatogu - nėra racionalu. Juo labiau, kad labai skirtingos funkcijos", - buvo įsitikinusi ji.
L. Graužinienė nemanė, kad sujungus Valstybinę mokesčių inspekciją, Muitinę ar "Sodrą" būtų palengvinamos sąlygos verslui.
"Čia bus daugiau painiavos, nes ir valstybei tai kainuos. (...)Reikia labai viską išanalizuoti, kiek čia bus ir kiek nebus naudos. (...) Kaip efektyviai dirbs tos naujos institucijos - čia yra kitas klausimas. Aš visada už tai, kad būtų mažinama verslui našta, bet ją mažinti reikia racionaliai ir tai, kad verslas pajaustų, kad našta sumažinta bus, bet čia, kaip vakar buvo pasakyta, kad nereikės vaikščioti į dvi institucijas - "Sodrą" ir VMI- , tai ar čia nuo to tikrai našta pamažės?", - neabejojo Seimo Pirmininkė. Be to, tai apsunkins Seimo darbą, nes reikės priimti daug teisės aktų.
ELTA jau rašė, kad rengiamasi sujungti verslą prižiūrinčias institucijas, tą atlikus verslininkai esą turėtų sulaukti mažiau tikrintojų, o sprendimai kai kuriais atvejais turėtų būti priimami greičiau. Planuojama, kad reforma startuos jau kitąmet.
"Konsoliduojant įstaigas, pirmas ir pagrindinis tikslas yra sumažinti administracinę naštą verslo subjektams. Pavyzdžiui, šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija yra atsakinga už vienų mokesčių surinkimą, "Sodra" - už kitų, praktiškai į visus ūkio subjektus eina tikrinti tiek vieni, tiek kiti. Konsolidavimo atveju sumažėtų kaštai ir tikrinančiųjų institucijų ir būtų palengvinimas patiems ūkio subjektams", - sakė ūkio ministras E. Gustas.
Taip pat, pasak ministro, būtų konsoliduojamos ir įstaigų informacinės sistemos, tai leistų sutaupyti iki 30 proc. šiems tikslams skiriamų resursų. Ministro teigimu, dėl reformos sutrumpės sprendimų priėmimo laikas.
Reforma parengta remiantis viešojo konkurso būdu pasitelktų ekspertų UAB "Civitta" atlikta analize bei Vyriausybės strateginio komiteto patvirtintų darbo grupių išvadomis, kurios buvo pristatytos liepos 24-25 dienomis vykusios konsolidavimo komisijos posėdžiuose.
Po posėdžio ministerijoms bei institucijoms duoti pavedimai iki rugsėjo pateikti medžiagą strateginiam Vyriausybės komitetui, kuris per spalio - lapkričio mėnesius priims sprendimus, kokios įstaigos ir kaip bus reorganizuojamos. Iki metų pabaigos ketinama parengti teisės aktų paketus, o pats procesas prasidės kitų metų pradžioje.
Preliminariais skaičiavimais, iš 68 analizuotų įstaigų, kai kurių jų funkcijas sujungiant jų būtų vienuolika mažiau, dar viena jau yra likviduota, o keturios institucijos taps ne priežiūros institucijomis.
Paprastesniais reorganizacijos atvejais konsolidavimo procesas bus įvykdytas iki kitų metų liepos 1 dienos. Pavyzdžiui, iki šio laikotarpio ketinama Ginklų fondo priežiūros funkcijas ginklų, šaudmenų ir sprogmenų priežiūros srityje perduoti Policijos departamentui.
Trys įstaigos - Audito tarnyba, Turto vertinimo priežiūros vertinimo tarnyba ir Bankroto valdymo departamentas - taip pat žadama, kad bus sujungtos iki kitų metų liepos. "Dėl šių trijų įstaigų reorganizavimo nereikia keisti įstatymų, visais kitais atvejais yra reikalingos įstatymo pataisos. Vien tik įstatymų pakeitimai apims apie 100 teisės aktų, o jeigu ir poįstatyminius teisės aktus skaičiuojame, tai bus apie 1,5 tūkst. teisės aktų", - kalbėjo E. Gustas.
Reorganizacijas, kurioms prireiks keisti įstatymus, tikimasi baigti iki kitų metų galo, o ypač sudėtingi konsolidavimo procesai vyks dar iki 2016 metų pabaigos.
Mokesčių surinkimo srityje siūloma steigti Valstybės mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros tarnybą, kurios sudėtyje būtų Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, perduodant šiam dariniui "Sodros" įmokų mokėjimo, deklaravimo, išieškojimų, mokėtojų patikrinimo funkcijas bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos revizijų funkciją.
Vartotojų saugos srityje siūloma sujungti tris institucijas - Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Lietuvos metrologijos inspekciją ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei šiam dariniui perduoti Valstybinio turizmo departamento vykdomą priežiūrinę funkciją, susijusią su vartotojų ginčų turizmo srityje nagrinėjimu.
Siūloma pradėti formuoti daugiasektorinį nacionalinį reguliuotoją, sujungiant Valstybinę kainų ir energetikos komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą ir perduodant šiam dariniui Konkurencijos tarnybos priskirtą geležinkelio transporto rinkos reguliavimo funkciją.
Pasiūlyta 10 visuomenės sveikatos centrų sujungti į Valstybinę epidemiologinės priežiūros agentūrą.
