"Baltijos regionui ir Lenkijai, ir visoms Baltijos jūros regiono šalims labai svarbu, kad vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai atstovautų visų šalių interesams vienodai ir neišsakytų vienos ar kitos šalies pozicijų, laikytųsi labai neutraliai - ypač konfliktų atžvilgiu. Kaip matome dabar - kai kurie pretendentai labai atvirai išsako savo prokremliškas pozicijas. Be jokios abejonės mūsų grupei šalių toks kandidatas yra visiškai nepriimtinas", - teigė D. Grybauskaitė prieš išvykdama į neformalų EVT posėdį Briuselyje.
Pasak Prezidentės, Lietuva mėgins siekti tokio kandidato, kuris "daugmaž atitiktų visų interesus, suvoktų savo atsakomybės ribas ir pagal Lisabonos sutartį žinotų, kad turi atstovauti visų šalių bendrai užsienio politikai ir ją koordinuoti, bet negali atstovauti vienos grupės arba savo asmeniniams požiūriams".
D. Grybauskaitės teigimu, tokia pozicija yra palaikoma "kelių valstybių".
Daugiausiai viešojoje erdvėje diskutuojama apie Italijos užsienio reikalų ministrės Federikos Mogerani (Federica Mogherani) poziciją. Politinės filosofijos studijas baigusi 41 metų politikė profesinėje veikloje specializavosi Vidurio Rytų taikos procese, Irako ir Afganistano reikaluose. Dėl savo požiūrio į Rusiją ji yra vertinama nevienareikšmiškai.
Italijai pirmininkauti ES, viena pirmųjų jos kelionių buvo į Kijevą ir Maskvą, kur politikė susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pakvietė jį į ES renginį, kuris vyks Italijoje spalį, rašo ES naujienų portalas "EUObserver".
Šio portalo teigimu, tiek ji, tiek Italijos Vyriausybė bendrai priešinasi griežtesnėms ES sankcijoms ir remia dujotiekio "Pietų Srautas", kurio dalis turi būti pastatyti italų bendrovės, ir kuris tiektų dujas iš Rusijos į pietryčių Europą, aplenkiant Ukrainą, statybas.
Ar bus užkirstas kelias šiai politikei į ES diplomatijos vadovo postą, priklausys nuo to, ar jai prieštaraujančioms šalims užteks sąjungininkių.
Kaip rašo "EUObserver", Baltijos šalys, Lenkija ir Bulgarija pagrasė siūlymu, kad dėl ES užsienio reikalų pozicijos būtų sprendžiama balsuojant. Tačiau tam, kad užblokuotų sprendimą, joms reikėtų paramos ir iš kitų Rytų Europos šalių - Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Rumunijos ir Čekijos, kurios iki šiol laikėsi neutralios pozicijos.
Italų naujienų agentūra Ansa, remdamasi šaltiniais, artimais būsimam Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean Claude Juncker), rašė, kad yra "10-11 šalių", pasisakančių prieš italės kandidatūrą.
Europos vadovai kalbės ir apie tai, kas galėtų užimti EVT prezidento poziciją, tačiau neatmetama, kad šis sprendimas gali būti atidėtas iki spalio. Tai nebūtų dramatiška situacija, kadangi naujasis EVT vadovas savo darbus pradės gruodį.
Per neformalią EVT būsimasis EK pirmininkas Ž. K. Junkeris pristatys savo strateginę darbotvarkę, o ES lyderiai dar diskutuos ir apie situaciją Ukrainoje, kurią Prezidentė D. Grybauskaitė apibūdino kaip blogėjančią.
"Matome tos situacijos blogėjimą, vis agresyvesnį puolimą iš išorės per Ukrainos-Rusijos sieną, didžiulės sunkiosios ginkluotės judėjimus per sieną. Tokios tikrai nenusipirks jokie separatistai ir teroristai. Tai - labai profesionali ginkluotė, labai brangi ir turguje tokios nėra. Aišku visiškai, kad ji greičiausiai yra tiekiama pačios Rusijos kariuomenės. Yra įtarimų, kad ir dalis kariuomenės atstovų ten dalyvauja", - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pažymi, kad būtina griežtai vykdyti pasiūlytą taikos planą, pagal kurį prie sienų dirbtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai, būtų paleisti įkaitai, nutraukti karo veiksmai tam, kad prasidėtų derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, galbūt tarpininkaujant ir ES.
"Kalbėsime apie priemones, apie būtinybę sustabdyti karinius veiksmus, apie sankcijų paketus ir ateitį, ar reikia įvesti papildomas sankcijas, ar jos veikia, nes kol kas matome sumaištį ir Europos nuomonėse. Ir dėl diplomatinės izoliacijos aišku, kad įvairių šalių politika yra skirtinga", - konstatavo D. Grybauskaitė.
Skirtingas pozicijas dėl diplomatinės izoliacijas parodo ne tik ES pirmininkaujančios Italijos diplomatijos vadovės vizitas į Maskvą, bet ir, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) kvietimas V. Putinui į Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje iškilmių paminėjimą, primena ELTA.
