„Sprendimą įvesti visuotinę karo prievolę būtų galima priskirti ambicingam visos valstybės projektui, kuris pareikalautų itin kruopštaus piliečių, valstybės institucijų ir verslo pasirengimo įgyvendinti plataus masto pokyčius ne tik krašto apsaugos sistemoje, bet ir kitose srityse, kartu atsakingai įvertinant visas pasekmes, kaštus ir prisiimant rizikas dėl kariuomenės modelio ir valstybės gynybos koncepcijos kaitos”, – nurodo KAM.
Studijoje numatomi du galimi visuotinio šaukimo modeliai: kasmet būtų šaukiama apie 6100 18–19 metų vaikinų arba kasmet šaukiama apie 11900 18–19 metų vaikinų ir merginų.
Jei būtų nuspręsta įvesti visuotinį šaukimą, dokumente nurodoma, kad būtų šaukiami jaunuoliai, baigę pagrindinio bei vidurinio ugdymo mokyklą ir sulaukę 18–19 metų amžiaus. Svarbu paminėti, kad karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas.
Taip pat numatyta, kad reikalingos pradinės papildomos visuotinio šaukimo įgyvendinimui išlaidos siektų ne mažiau kaip 415 mln. eurų, o pasirengimui bei infrastruktūros sukūrimui reikėtų ne mažiau kaip 6–8 metų.
Išplatintame dokumente pabrėžiama, kad studija nėra siūlymas įvesti visuotinę karo prievolę, o pateiktas vertinimas dėl galimo pašaukimo asmenų skaičiaus, šaukimui reikalingų resursų, nauda ir galimos implikacijos, jei toks sprendimas būtų priimtas.
