Lietuvos lenkų pavardžių rašybos klausimas jau daug metų viena jautriausių problemų Lenkijos ir Lietuvos santykiuose. Originalią lenkų pavardžių rašybą Lietuvoje ir lietuvių pavardžių – Lenkijoje su visais diakritiniais ženklais numato 1994 metais pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Tiesa, pateiktas projektas numato vardų ir pavardžių rašybą be lenkų diakritinių ženklų, tačiau galima būtų laikyti, kad net ir tokiu pavidalu atitinka pagal minėtą sutartį Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus.

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas turėjo būti pateiktas Seimui, tačiau nepateko. Konservatoriai patys forsavo šį projektą, neatsižvelgdami į jokias opozicinių frakcijų pastabas ar siūlymus. Posėdžio pradžioje dalis opozicijos pasiūlė išbraukti įstatymo projektą iš posėdžio darbotvarkės, argumentuodama savo siūlymą tuo, kad projektas buvo plačiai neišdiskutuotas. Prieš įstatymo projekto išbraukimą užprotestavo parlamentarė Rita Tamašunienė. „Projektas jau ne vienus metus negali būti pateiktas Seimui svarstyti. Buvo aptartas komitetuose ir šiandien kaip tik yra tinkamas laikas jį svarstyti, – argumentavo Seimo narė. – Dar bus daug laiko diskusijoms prieš priimant įstatymą.“

Gruodžio 21 d. Seimas pabalsavo, kad įstatymo projektas būtų išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. Tačiau šis balsavimas parodė visą valdžios veidmainiškumą, kuri nors ir, kaip apibudino parlamentarė R. Tamašunienė, „lyg vėliava mojavo“ Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu noro priimti įstatymą iš tikrųjų neparodė. Už projekto įstatymo išbraukimą ir posėdžio darbotvarkės pasisakė 44 parlamentarai, „prieš” buvo 17, o 3 parlamentarai susilaikė. Ir čia prasideda keistas posėdžio salėje esančių „parlamentarų dingimas“. Mat posėdžio pradžioje salėje buvo 109 parlamentarai, o per balsavimą dėl įstatymo projekto jų tebuvo 66, o balsavime dalyvavo vos 64 parlamentarai, nors niekas iš posėdžio pradžioje salėje buvusių parlamentarų nepaliko salės. Tiesiog Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai balsavimo metu ištraukė savo balsavimo korteles. Ir tokiu būdu valdančiųjų skelbiamas ir jų iniciatyva į Seimo darbotvarkę įtrauktas įstatymo projektas į svarstymo stadiją nepateko. Jei visi salėje buvę parlamentarai dalyvautų balsavime, o valdantieji vykdytų savo pažadus, įstatymo projektas turėjo galimybę sėkmingai įveikti balsavimą po svarstymo, o po to jau būtų buvęs tiesus kelias į Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo priėmimą.

Tai būtų bent mažas žingsnis Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje įrašytų savo įsipareigojimo vykdymo link, pagarbos parodymas lenkų tautinei mažumai ir kitiems piliečiams, kurie turi nelietuviškas pavardes, gražus ženklas „strateginio partnerio“, kuriuo taip dažnai vadinama Lenkija, o Lietuvos Vyriausybė tikina esant, ko gero, „geriausius istorijoje“ lenkų-lietuvių santykius, pusėn. Deja, bet ir vėl tai neįvyko, o valdžia dar kartą pasielgė kaip lenkų patarlėje – lyg būtų norėjusi, net negalėjo.