Rezoliucija įpareigoja Vyriausybę imtis žingsnių siekiant sumažinti infliacijos pasekmes namų ūkiams: peržiūrėti akcizų politiką ir svarstyti galimybes mažinti akcizo mokestį kurui, diferencijuoti PVM mokesčio tarifą, užtikrinant 5 proc. lengvatinį tarifą būtiniausiems maisto produktams, svarstyti papildomą PVM tarifo mažinimą centralizuotam šildymui, dujoms, karštam vandeniui ir kitų rūšių kuro, skirto individualių gyvenamųjų namų šildymui. Rezoliucijos iniciatorė LLRA-KŠS atstovaujanti parlamentarė Rita Tamašunienė pabrėžė būtinybę amortizuoti infliacijos įtaką vaikų prekėms, paslaugoms ir ugdymui, didinant vaiko pinigus iki 100 eurų kiekvienam vaikui 2022 m. ir iki 120 eurų nuo 2023 m., užtikrinti socialinių išmokų ir pensijų didinimą ir susieti socialinės pašalpos ir teisių į kai kurių paramos išmokų indeksavimą su infliacijos augimu.

Rezoliucijos projekto autoriai siūlo taip pat parengti išlaidų kompensavimo mechanizmą savivaldybių komunalines ir keleivių vežimo paslaugas teikiančioms įmonėms, užtikrinant teikiamų paslaugų kainų stabilumą galutiniam vartotojui sudėtingu laikotarpiu.

Po pateikimo rezoliucijos projektas buvo grąžintas tobulinti. Patobulintas variantas bus svarstomas ketvirtadienį, gruodžio 16 dieną.

Seimas atmetė Tautinių mažumų įstatymo projektą dėl galimo kai kurių jo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Iš pradžių balsavimas dėl Tautinių mažumų įstatymo ir dėl Liustracijos įstatymo projektų buvo atidėtas dėl mažo salėje buvusių parlamentarų skaičiaus, nes jei įstatymo projektas galimai prieštarauja Konstitucijai, norint, kad jis toliau būtų svarstomas, būtina, kad dėl jo balsuotų daugiau nei pusė visų parlamentarų. Paskelbus balsavimą, kai posėdžių salėje jau buvo susirinkę 120 Seimo narų, abu projektai buvo atmesti.

„Senas Tautinių mažumų įstatymas veikė daug metų kartu su Konstitucija“, – pabrėžė R. Tamašunienė. – Tuomet nebuvo kalbama, kad jis prieštarauja Konstitucijai, juo labiau kad naujai pateikiami projektai nedaug skiriasi nuo senojo įstatymo, pagal kurį buvo parengtas mūsų projektas. Tikrai tai nėra paskutinis mūsų bandymas įstatymiškai užtikrinti tautinių mažumų teises, – patikino parlamentarė. – Visi klausimai, susiję su tautinių mažumų kalbų, švietimo apsauga, topografinių pavadinimų bei tautinių mažumų kalbų vartojimu viešajame gyvenime kompaktiškai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse išlieka aktualūs.“

Mokesčio finansų įstaigoms įstatymas po ilgesnės pertraukos grįžo į Seimą. Pristatydama jau ne naują projektą atkreipė dėmesį, kad esant palankiems ekonominiams periodams, bankai nė karto nebuvo sumažinę savo paslaugų kainų. Be to, dauguma Lietuvoje veikiančių bankų – tai užsienio bankų filialai, kurie didžiąją dalį savo pelno gali transferuoti į savo pagrindinius bankus. Augant infliacijai bankai, mokėdami aktyvų mokestį, galėtų prisidėti prie šalies ekonomikos augimo. Po pateikimo projektas buvo atmestas.