Iš viso pasiryžę priimti Vyriausybės gruodžio pradžioje patikslintą biudžeto projektą buvo 71 Seimo narys, niekas nebalsavo prieš, 4 susilaikė. Balsavime nedalyvavo keturi konservatoriai: Vytautas Juozapaitis, Žygimantas Pavilionis, Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas.

Sprendimą ignoruoti balsavimą dėl biudžeto opozicinės frakcijos priėmė po to, kai rytiniame posėdyje, svarstant Seimo narių pasiūlymus, posėdžių salėje beveik nebuvo valdančiųjų atstovų.

„Vyresni Seimo nariai sakė neatsimeną, kad per biudžeto priėmimą dauguma visiškai nedalyvautų biudžeto priėmime, nepaisant to, kad tiems siūlymams Vyriausybė ir nepritarė. (...) Dabar jie pasodino finansų ministrę, Seimo pirmininkė pirmininkauja, opozicija palikta ir jiems visai neįdomu. Tai šiek tiek ir įžeidimas, ir nepagarba šiam dokumentui. Visgi juk tai svarbiausias valstybės dokumentas“, – Eltai tokio sprendimo motyvus dar svarstant parlamentarų pasiūlymus paaiškino LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Prieš patvirtindamas biudžetą Seimas pritarė ir pirmadienį Vyriausybės palaikytam parlamentaro Kazio Starkevičiaus siūlymui leisti Finansų ministerijai (FM) valstybės vardu skolintis lėšų geležinkelių infrastruktūrai finansuoti, kompensuojant „Lietuvos geležinkelių“ nuostolius nutrūkus Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos tranzitui per Lietuvą.

Kitų metų valstybės išlaidos, įskaičius ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų. Tuo tarpu biudžeto deficitas šoktelėjo iki 3,3 proc.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuvoje neigiamas valstybės išlaidų ir pajamų balansas yra mažesnis nei kitose ES šalyse ir yra nustatytas tinkamai, atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, šalį krečiant pandemijai ir migrantų krizei.

Finansų ministrė 2022 metų biudžete išskyrė keturias kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą. Dosniausios išlaidos kitais metais numatomos socialinei apsaugai ir užimtumui didinti (apie 7,6 mlrd. eurų), planuojama kelti švietimo ir kultūros darbuotojų, gydytojų, pareigūnų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimus. Gyventojų pajamų didinimui iš viso numatyta beveik 507 mln. eurų.

Kitais metais taip pat numatytos lėšos neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui. NPD visiems uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio nuo 2022 m. turėtų kilti nuo 400 iki 460 eurų, o MMA – pasiekti 730 eurų. Iš viso minimalios pajamos kitais metais sieks 533 eurus „į rankas“. Uždirbantiems daugiau NPD nesikeistų, neįgaliesiems dydis augtų iki 740 eurų, riboto darbingumo asmenims – 690 eurų.

Skurdo mažinimui planuojama skirti 775,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus didinamos pensijoms skiriamos lėšos (sentavės pensijoms iš viso bus skiriama 4,2 mlrd eurų). Vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Pensijų augimas bus finansuojamas iš „Sodros“ biudžeto, kuriam iš valstybės biudžeto bus atseikėta per 2 mlrd. eurų.

Savivaldybėms numatyta skirti 16 mln. eurų dotaciją, iš kurios jos mokėtų gyventojams kompensacijas už šildymą, kai buvo išplėstas jų gavėjų ratas – ją turėtų gauti apie 110 tūkst. žmonių. Kis ir kompensacijai apskaičiuoti naudojamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis – nuo 128 eurų ši suma auga iki 253–348 eurų, o tikslus dydis priklausys nuo kartu gyvenančių asmenų skaičiaus.

Saugumui kitais metais paruošta skirti 615 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos siekiant išlaikyti stabilų 2,05 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai, taip pat beveik 315 mln. eurų numatyti koronaviruso pandemijos padariniams šalinti.

FM skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 m. dar smuks iki 0,5 proc. Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP. 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų – sumažėti iki 44,4 proc.