Rytinio Seimo posėdžio metu parlamentas balsuoja, ar pritarti po antrojo biudžeto svarstymo pateiktiems Seimo narių pasiūlymams. Visgi balsavimuose dalyvauja tik opozicijos parlamentarai – dėl pasiūlymų balsuoja tik apie pusšimtį parlamentarų, tad balsų palaikyti pasiūlymus, kuriems nepritarė Vyriausybė, nepakanka.
„Vyksta biudžeto priėmimas, žiniasklaida irgi stebi. Valdančiųjų nėra, priiminėjamas opozicijos dėka. Suprantu, kad krizė Vyriausybėje, bet kad krizė Seime, niekas nepranešė. Todėl, gerbiama opozicija, siūlyčiau nutraukti posėdį, išeiti, kol sugrįš valdantieji. Vyksta biudžeto priėmimas, beveik nėra nė vieno žmogaus“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Gaižauskas.
„Aplinka rodo tai, lyg būtų svarstomas opozicinių frakcijų partijų pateiktas valstybės biudžeto projektas“, – sakė frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis ironizavo, kad valdantieji kol kas užimti svarbesniais reikalais.
„Jie tikrai neatsiras, nes yra senelis (Vytautas Landsbergis – ELTA) dabar atvažiavęs į Seimą, iškviesta premjerė ir anūkas (Gabrielius Landsbergis – ELTA) ir duoda velnių. Matėt, visi kiti irgi suėję“, – sakė R. Žemaitaitis.
Kita frakcijos narė, Rita Tamašūnienė, paparašė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen paraginti valdančiųjų kolegas grįžti į Seimo salę.
„Svarstomas svarbiausias metų dokumentas, valstybės biudžetas, ir tai ne opozicijos darbas balsuoti vien atskirai, čia visų Seimo narių ir valstybės bendras interesas. (...) Mes išeiname taip pat, lygiai kaip visa dauguma iš Seimo posėdžių salės“, – kalbėjo ji.
Reaguodama į kilusį nepasitenkinimą, V. Čmilytė-Nielsen padarė 10 minučių techninę pertrauką. Po pertraukos posėdis buvo pratęstas.
Antradienį Seimas paskutinį kartą balsuos dėl 2022 m. valstybės biudžeto projekto. Planuojama, kad kitų metų valstybės išlaidos sieks 16,63 mlrd. eurų, o pajamos – 14,38 mlrd. eurų.
Patikslintame biudžeto projekte numatytas didesnis biudžeto deficitas – nuo 3,1 proc. prognozuojamas deficitas šoktels iki 3,3 proc.
Ministerijos skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 m. dar smuks iki 0,5 proc. Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP.
