Buvęs VSD vadovas bandė prisiminti prieš 10 metų buvusius įvykius, samprotavo apie VSD funkcijas, atsakinėjo į Seimo narių klausimus, susijusius su slaptos pažymos atsiradimu.
Pasak jo, VSD teikė tuometinei laikinajai tyrimo komisijai dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui visą turimą informaciją, o komisija galėjo ją vertinti vienaip ar kitaip.
"Komisija turėjo savo reglamentą, galėjo ją skelbti ar neskelbti, aiškinti ar neaiškinti, tai jų atsakomybė. (...) Mes neskirstome informacijos ir neselekcionuojame. Buvo nustatyta, kad Prezidentas R. Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ir Seimas tą patvirtino", - sakė M. Laurinkus.
Buvęs VSD vadovas taip pat sakė manąs, kad Jurijaus Borisovo istorija dar nepasibaigė. "Šita istorija nepasibaigė, ji gana plati. J. Borisovas ir susiję asmenys - tai yra rimta tema, čia gilesni dalykai (...) J. Borisovo istorija nepasibaigė, čia bus labai įdomių aplinkybių", - asmeninę nuomonę dėstė M. Laurinkus, sakydamas, kad tai galėtų būti žurnalistinio tyrimo dalykai.
Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Kęstas Komskis teigė turįs daug abejonių dėl kaltinimų R. Paksui, kurie "baltais siūlais siūti".
"Kaip sužinojome iš buvusio VSD vadovo, pažymos buvo be parašų, tai kelia labai daug abejonių apskritai, kas prieš 10 metų buvo. Iš tiesų, ar tai visgi buvo perversmas, ir kas tą perversmą darė? Aš matyčiau, ir ekspertai, ir komisijos nariai mato, kad daug kur buvo baltais siūlais kaltinimai siūti. Manau, kad komisija atsakys į šituos klausimus", - po posėdžio žurnalistams sakė K. Komskis.
Komisijai jis pranešė, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto sekretoriatas išsiuntė Lietuvos Vyriausybei antrą raginimą paaiškinti, kodėl EŽTT sprendimas neįgyvendintas. K. Komskio duomenimis, į pirmą laišką Teisingumo ministerija per 3 mėnesius nieko neatsakė.
Į komisiją atvykęs buvęs Premjeras A. Kubilius sakė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime palaikytų Konstitucijos pataisas, atversiančias R. Paksui kelią kandidatuoti į Seimą, bet ne į Prezidento postą.
"Mūsų nuostata labai aiški. Mes visada sakėm, kad bandymai, liaudiškai tariant, politiškai išprievartauti Konstituciją mums nepriimtini", - sakė jis.
Pasak A. Kubiliaus, EŽTT sprendimas reikalauja Konstitucijos pataisos, kuri leistų sulaužius priesaiką kandidatuoti į Seimą. Politikas tvirtino, kad konservatoriai pritars tokiai Konstitucijos pataisai, kuri įgyvendins tai numatantį EŽTT sprendimą, tačiau nepritartų šio sprendimo įgyvendinimui platesne apimtimi, tai yra atveriant kelią R. Paksui į Prezidento postą. "Mes siūlome tiksliai įgyvendinti EŽTT sprendimą", - sakė A. Kubilius.
Jis kritiškai įvertino kalbas apie galimybę atšaukti apkaltą. "Tikrai nesutiksime, kad būtų bandymas atšaukti apkaltą. (...) Nenoriu čia gilintis, tai būtų konstitucinis nesusipratimas ir tam nepritarsime", - tvirtino A. Kubilius.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo dirbs iki rugsėjo 30 d. Seimas savo nutarimu pratęsė jos darbą.
Seimo nutarimas įpareigoja komisiją išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas byloje pagal pareiškėjo R. Pakso skundą dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo.
Komisija aiškinasi, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110 sesijos konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atkūrimo nuo 2004-ųjų.
