Sutikime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Robert Komarovski ir kiti Vilniaus regiono vadovai iš Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Trakų rajonų bei Elektrėnų savivaldybių.
Aptartas pandemijos valdymas ir vakcinavimo procesas
Šalyje išliekant sudėtingai epidemiologinei situacijai, susitikimo pradžioje buvo kalbėta apie vakcinavimo procesą ir skiepijimo svarbą valdant pandemiją. Susirinkę merai, vicemerai su šalies vadovu bei jo patarėjais aptarė ir savivaldybėms kylančius iššūkius, vykdant vakcinaciją.
Vienas iš iššūkių, su kuo susiduriama tiek šalies mastu, tiek ir Vilniaus rajone – vyriausio amžiaus gyventojų skiepijimas.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės vicemero, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Vilniaus rajono gyventojams pasiskiepyti nuo COVID-19, vasarą-rudenį aktyviai dirbo išvažiuojamosios vakcinavimo komandos, kurios vykdė gyventojų vakcinavimą viešose vietose, tokiose kaip turgavietės, prie bažnyčių ir rudens švenčių metu. Mobilioji komanda tai buvo dar vienas patogus būdas gyventojams pasiekti vakcinas. Skiepijimas ir toliau tęsiamas Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, Nemenčinės poliklinikoje ir vietinėse ambulatorijose.
Skatinamoji finansinė priemonė šeimos gydytojams bei senjorams vakcinacijos proceso Vilniaus rajone nepagerino, tačiau ir toliau vyriausieji rajono gyventojai raginami skiepytis, o nesant galimybei nuvykti į vakcinavimo centrą, gali būti sudaryta galimybė atvykti į namus.
Kalbėdami apie COVID-19 infekcijos valdymą, susirinkusieji taip pat aptarė epidemiologinę situaciją švietimo įstaigose, kalbėjo apie darbuotojų ir mokinių vakcinavimo rodiklius.
Didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas ir savivaldos stiprinimas
Su savivaldybių vadovais Prezidentas aptarė teisėkūros iniciatyvą dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo. „Siūlau tokius pakeitimus, nes tikiu, kad turime pasitikėti savivalda, kuri, būdama arčiau, geriau mato vietinių žmonių poreikius, žino, ko labiausiai reikia jų gerovei“, – sakė šalies vadovas. Savivaldos stiprinimas, galimybių vietos valdžiai atlikti investicijas, ypač bendrai finansuojamas su ES ar biudžeto parama, didinimas buvo Prezidento rugsėjį inicijuoto Regionų forumo dėmesio centre. Jau kitą savaitę, prieš pateikdamas Seimui svarstyti, iniciatyvą Prezidentas aptars su Seimo frakcijų vadovais.
Susirinkime daug kalbėta apie savivaldybių skolinimąsi ir skolinimosi limitus. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo savivaldybėms ribojamos galimybės skolintis investicijų projektams. Laisvesni fiskaliniai apribojimai t. y. didesnės galimybės skolintis pagal savivaldybės poreikį padėtų pritraukti naujų investicijų ar skatinti verslą, tai įgalintų turėti geresnes galimybes, skirtas pažangioms investicijoms. Todėl siūloma, kad teisės aktai, ribojantys savivaldybių skolinimąsi, būtų keičiami arba didinami skolinimosi limitai.
Kitas aktualus aspektas – savivaldybės neturi patikėjimo teisės disponuoti valstybės žeme. Tai klausimas, kurį Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) kelia jau ne vienerius metus. Procesas dėl teisės disponavimo valstybės žeme perdavimo savivaldybėms šiek tiek pajudėjo. Savivaldybės Vyriausybei siūlo įteisinti esminę jų savarankiškumą sustiprinsiančią priemonę – didinti savivaldybių investicinį pajėgumą plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius bei sukuriant lankstesnes skolinimosi galimybes.
Kadangi savivaldybių savarankiški pajamų šaltiniai yra labai menki, o skolinimasis itin suvaržytas, savivaldybės beveik neturi galimybių pačios finansuoti investicijų. Lėšas šiam tikslui savivaldybėms skiria centrinė valdžia.
Tokia centralizuota investicijų finansavimo sistema yra neefektyvi. Viena vertus, savivaldybės susiduria su dideliu neapibrėžtumu ir nežino, kiek ir ar iš viso gaus lėšų investicijoms. Kita vertus, įgyvendinami nebūtinai tie projektai, kurių labiausiai reikia vietos bendruomenių poreikiams tenkinti, o tie, kuriems savivaldybės gali gauti lėšų prisiderinant prie įvairių ministerijų nustatytų prioritetų.
„Jei savivaldybė pati galėtų spręsti dėl investicijų, procesas būtų daug efektyvesnis – ji vykdytų galbūt mažiau projektų, bet koncentruotų lėšas į svarbiausius ir įgyvendintų juos greičiau“, – sako vicemeras R. Komarovski.
Planuojama švietimo tinklo pertvarka
Aptarius svarbius finansinius klausimus, susirinkusieji kartu su prezidentu taip pat aptarė ypač rajono savivaldybėms aktualią švietimo tinklo pertvarką, numatančią draudimą formuoti jungtines 5-8 klases, dėl ko gali tekti reorganizuoti arba uždaryti įstaigas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar 2021 m. pradžioje pristatė Savivaldybėms siūlymus nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases. Šios pertvarkos siejamos su „Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslu – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(-si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje.
Savivaldybės tikslas – užtikrinti kiekvienam jos teritorijoje gyvenančiajam privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą bei jo įvairovę. Todėl savivaldybėms būtina palikti teisę pačioms tvarkyti jų teritorijoje esančių ugdymų įstaigų tinklą. Prasminga būtų palikti savivaldybėms galimybę komplektuoti klases atsižvelgiant, visų pirma, į realią situaciją, vietos bendruomenių poreikį ir būtinumą užtikrinti ugdymo prieinamumą tam tikrose vietovėse esant ir mažesniam mokinių skaičiui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai dėl bendrojo ugdymo mokyklų kaitos nėra tinkamos išeitys ne tik Vilniaus, bet ir daugumai regionų, todėl būtina ieškoti ir tartis dėl palankesnių spendimų rajonams.
Susitikime buvo aptarta ir kita Prezidento iniciatyva, kurią parengė susisiekimo ministras, – Kelių finansavimo sistemos pertvarka. Dabar Seime svarstoma pertvarka vidutiniškai daugiau kaip 20 proc. padidintų visoms savivaldybėms skiriamą lėšų dalį, depolitizuotų lėšų skirstymą, suteiktų daugiau savarankiškumo prižiūrint ir plečiant kelių tinklą pačioms savivaldybėms.
Susitikimo pabaigoje prezidentas taip pat išklausė merų vertinimą ir pasiūlymus dėl numatomų sveikatos ir švietimo įstaigų tinklo reformų. Šalies vadovas pabrėžė, kad reformų centre turi likti žmonės ir jų poreikiai, o pertvarkų tikslas turi būti sveikatos paslaugų ir švietimo kokybė.
vrsa.lt
