Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė Rita Tamašunienė ir grupės narys Valdas Rakutis Varšuvoje (Lenkijos Respublika) dalyvaus atminimo lentos, skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariams, žuvusiems 1794 m. lapkričio 14 d. ginant Varšuvą nuo carinės Rusijos armijos, atidengimo iškilmėse.
Atminimo lenta, Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje iniciatyva, pakabinta ant Varšuvos Pragos rajone esančios Loreto Dievo Motinos bažnyčios sienos: šventovė yra netoli tos vietos, kur buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės redutai mūšio metu.
Atminimo lenta atidengiama šiais metais Lietuvai ir Lenkijai minint Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. 1791 m. Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjęs Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas, turėjęs apginti Gegužės 3-iosios Konstituciją ir pasipriešinti II Abiejų Tautų Respublikos padalijimui, buvo Rusijos armijos nuožmiai numalšintas. Tragiškiausias šio sukilimo epizodas – vadinamosios Pragos kautynės, lenkų istoriografijoje dar žinomos kaip Pragos skerdynės. 1794 m. lapkričio 4 d. 20 tūkstančių carinės Rusijos karių per įnirtingas kovas užėmė kairiajame Vyslos krante esantį Varšuvos priemiestį – Pragą, kurį gynė apie 8 tūkst. Lietuvos ir 3 tūkst. Lenkijos kariuomenės karių bei apie 5 tūkst. Varšuvos miestiečių. Anot istorikų, per šias kautynes žuvo dauguma Varšuvą gynusių karių ir apie 20 tūkst. civilių miesto gyventojų.
„Pragos kautynės buvo paskutinis 1794 m. sukilimo mūšis. Tai buvo paskutinis mūšis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei, nes po kelių savaičių baigėsi sukilimas, o po 1795 m. įvykusio III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo neliko nei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nei jos kariuomenės“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo narys prof. V. Rakutis.
Parlamentarai vizito metu taip pat susitiks su Lenkijos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės pirmininke Ivona Arent (Iwona Arent). „Šiais metais minime daug iškilių datų, menančių bendrąjį mūsų valstybių kelią praeityje ir įpareigojančių siekti bendrų tikslų įgyvendinimo ateityje. Dabartis – tai iššūkių laikas. Abi valstybės ieško geriausių sprendimų dėl pandemijos, migracijos krizės suvaldymo, stiprina sienų apsaugą, tačiau taip pat svarbu plėtoti parlamentinius ryšius, bendradarbiavimą visose valstybės valdymo srityse, dalytis gerąja patirtimi ir ieškoti sprendimų klausimais, dėl kurių vis dar nėra bendro sutarimo“, – pabrėžė Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė R. Tamašunienė.
Lietuva ir Lenkija šiemet taip pat mini 30-ąsias diplomatinių ryšių metines.
Seimo narius į Varšuvą Seimo valdyba komandiravo spalio 15–17 d.
