Naujienų agentūra ELTA pakalbino buvusius ir dabartinį Kauno merus, klausdama, kaip jie vertina įstatymo pataisą, ar patys kandidatuos į mero postą 2015-aisiais, ar negalėjo, jų nuomone, merai būti tiesiogiai renkami ir nekeitus įstatymo, pavyzdžiui, pripažinus išrinktu meru tą, kuris pirmauja balsų skaičiumi savivaldos rinkimuose (taip, kaip savo laiku pirmavo Erikas Tamašauskas ar Andrius Kupčinskas)?

Rimantas MIKAITIS: Vertinu nevienareikšmiškai, yra čia įvairių grėsmių, kad įstatymas neveiks taip, kaip iš pradžių norėta, nes mero savarankiškumas bus ribojamas. Tačiau Lietuvoje trys ketvirtadaliai žmonių nori, kad merai būtų renkami tiesiogiai, tad viliuosi, jog priimtas sprendimas paskatins gyventojų aktyvumą. Tai būtų neabejotinas privalumas.

Dar negaliu tiksliai atsakyti, ar kelsiu savo kandidatūrą kitų metų rinkimuose. Manau, kad sprendimas dėl liberalų kandidato į Kauno mero postą bus priimtas rugsėjį. Taip pat abejoju, ar būtų teisinga pripažinti išrinktą meru daugiausiai reitingo balsų gavusį kandidatą partijos rinkimų sąraše. Būtina suteikti žmonėms galimybę atskirai balsuoti dėl mero kandidatūros. Ypač svarbu yra rengti antrąjį turą tarp dviejų daugiausiai balsų pirmame ture surinkusių kandidatų, kad meru būtų pripažįstamas daugiau kaip pusės gyventojų balsų paramos sulaukęs kandidatas.

Arvydas GARBARAVIČIUS: Įstatymo pataisų priėmimą bei tiesioginių mero rinkimų įvedimą vertinu kaip pažangą. Nors žinau, kad pirmuoju etapu tai neduos siektų rezultatų, bet visuomenei atvers kelius labiau įsigilinti į asmenybes ir iš jų rinktis tą, kuris verčiausias būti meru. Pagaliau tikiu, bus sugriautas vienos partijos monopolinis, kaip Kaune, - konservatorių, valdymas. Nes monopolijos, matom iš konservatorių įsigalėjimo, veda į dideles pagundas, o kauniečiams iš to - maža naudos.

Ne taip seniai aš tapau Lietuvos socialdemokratų partijos nariu, mano stažas partijoje labai mažas, kad būčiau vertinamas kaip jos lyderis. Juolab kad Kauno socialdemokratai jau išsirinko lyderę, kuri ves į savivaldos rinkimus. Tai - labai aktyviai dirbanti ir nemažai kauniečių labui nuveikusi Seimo narė Orinta Leiputė. Jei partija nuspręs, kad greta jos į merus turėtų kandidatuoti ir dar kažkas, tuomet gal aš būsiu kitas kandidatas.

Nemanau, kad nereikėjo įstatymo pataisos dėl tiesioginių mero rinkimų, o būtų pakakę žinoti, jog meru gali tapti tas, kas iš miesto tarybos narių surinks daugiausiai balsų. Kaip reikėtų elgtis tokiu atveju, jei skirtumas tarp daugiausiai jų gavusio ir to, kuris pralenktas, būtų vos kokie 4-5 balsai? Akivaizdu, kad tik tiesioginiai rinkimai geriausiai parodys, kuo iš tikrųjų gyventojai labiausiai pasitiki bei ką nori matyti savivaldybės (ir miesto ar rajono) vadovu.

Erikas TAMAŠAUSKAS: Priminsiu, kad dar 2000 metais Vietos ir regionų valdžios kongresas prie Europos Tarybos rekomendavo įteisinti Lietuvoje tiesioginius merų ir tiesioginius savivaldybių tarybų rinkimus. Tuometinis Lietuvos vidaus reikalų ministras (juo buvo socialdemokratų atstovas) žadėjo kongresui: tai bus įgyvendinta. Ilgokai laukta.

Gavęs Eltos klausimus, gerai išstudijavau ką tik Seime priimtas įstatymo pataisas. Matau, jos - tik - pirmas žingsniukas, ir nieko daugiau. Tiesiogiai išrinktas meras, deja, nebus vykdomosios valdžios atstovas, tad partijos ir toliau išsaugo visas savo galias bei įtaką savivaldybėse. Galima tikėti, kad nelabai kas pasikeis po 2015-ųjų rinkimų, nes į savivaldybių tarybas pavieniai, galbūt už partinius labiau kompetentingi, kandidatai nepateks. O tarybai neįtinkantį, norintį savarankiškai sprendimus priiminėti merą nebus sunku atstatydinti. Didžiausia yda laikyčiau tai, kad gyventojams suteikta teisė merą tiesiogiai išrinkti, tačiau ne gyventojai (rinkėjai) nulems jo atstatydinimą, bet politikai, - savivaldybės tarybos nariai.

Nebijau kartotis, tačiau dar būdamas Seimo nariu ir vienas tų, kurie „stūmė" sprendimą dėl tiesioginių mero rinkimų, sakiau: visa partinė sistema ydinga, nes turi mažai kompetentingų žmonių. Didžiausias absurdas, kai iniciatyviam, sumaniam specialistui, norinčiam ir toliau likti savame darbe bei savoje vietoje, privalu stoti į partiją. Manyčiau, partinę priklausomybę ateityje tikrai turės įveikti kompetencija, kitaip savivalda negalės egzistuoti.

Sakyčiau, tiesiogiai išrinktam merui reikia suteikti vykdomosios valdžios įgaliojimus. O pats meras turėtų savo narystę partijoje sustabdyti, jei jai priklausė iki išrinkimo. Prezidentų juk neturime partinių, taip ir merai logiškai gali turėti vieną "partiją" - savo rinkėjus. Su visais gyventojais, nepriklausomai nuo jų pažiūrų, miesto meras ir visa likusi valdžia turi apsieiti vienodai bei atsakingai. Žmonės nori, kad jų išrinktas savivaldos vadovas dirbtų savo darbą, nepaskęsdamas politikavimo liūne. Dabar meras su vicemerais išvengia atsakomybės pasislėpdami po kolektyvinės (vadinasi, - jokios) atsakomybės uždanga. Taigi mažai kas keisis ir tiesiogiai išrinkus merą.

Ar kandidatuosiu būsimuose mero rinkimuose, dar verta pagalvoti, - kol kas nesu nusprendęs.

Vytautas ŠUSTAUSKAS: Pirmiausia reikėjo nustatyti, kokias konkrečiai meras turės galias, o dabar atrodo, nelabai kas jam čia ir palikta spręsti. Viską vis tiek lems savivaldybės partinė dauguma. Jei žmonės išsirinks meru kokį nepartinį profesorių, o ateis į tarybą balvonų gauja, tai meras vis tiek turės jos sprendimus vykdyti. Mero geri norai gali būti blokuojami, gal net specialiai viskas bus daroma, kad tik jam kliudytų. Vadinasi, bus savivaldybėje dar blogiau nei dabar. Žmonės sakys: va, patys išsirinkom merą, bet niekas neina geryn.

Labai gerai žinau, kad merui nėra kada su frakcijomis kovoti, merui reikia dirbti, reikia turėti patikimą komandą, nes darbas savivaldoje nėra lengvas. Net aiškiai matydamas, kas iš administracijos tik savo interesais rūpinasi, bet miestui visai nedirba, meras negalės parodyti savo ryžto. Nei jis sugebės kokį skyriaus vedėją - kurios nors partijos statytinį (juk kitokių dabar ir nėra) nušalinti nuo pareigų ar iš viso lauk iš savivaldybės išvaryti, nes to merui paprasčiausiai niekas neleis. Bet užtat partinė dauguma nesunkiai galės merą atstatydinti. Kaip iki šiol būdavo. Aš tai atstatydinimo nepatyriau, - kai buvau Kauno meras, žmonės manimi patikėjo ir mane į Seimą išrinko.

Ar norėčiau vėl būti meru? Nežinau, nepuolu į tą valdžią, nes jau visur pabuvau, viską pasiekiau, ko norėjau, ko siekiau...

Andrius KUPČINSKAS: Įstatymo pataisos yra tokios kokios yra, - minimaliai keičiančios esamą tvarką, deja, bet tik dėl jų ir pavyko rasti sutarimą Seime. O dėl stipraus mero su atitinkamais įgaliojimais Seime nesutarta, - tam reiktų ir Konstitucijos pataisų.

Privalumas naujos įstatymo redakcijos yra toks, kad rinkėjams balsuojant atskiru biuleteniu, bus aiškiau, ką pasirenki. Aišku, reitingavimo būdu ir anksčiau netiesiogiai rinkėjai išsakydavo, ką nori labiausiai matyti meru. Bet matyt, jaučiant rinkėjų spaudimą, buvo svarbu bent kažkiek pakeisti tvarką ir sudaryti tiesioginių rinkimų įspūdį. Nes realiai mero įgaliojimai kinta nedaug, administracinių galių jis neįgauna, o lieka tarybos pirmininku, tik išrinktu kitaip nei kiti tarybos nariai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno sueigos konferencijoje kovo pabaigoje buvau išrinktas savivaldos rinkimų sąrašo lyderiu bei pretendentu į merus. Dabar jau visuotinai sureitingavome ir patį sąrašą. Taigi rengiamės nenuvilti.

-Dėkoju už pokalbį.