„Tai yra svarstoma, bet sprendimų priimta nėra“, – antradienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo K. Lančinskas.
Žurnalistų paprašytas patikslinti, kokiais kriterijais bus remiamasi sprendžiant dėl šios padėties įvedimo, premjerės patarėjas rekomendavo paskaityti įstatymą.
„Paskaitykime Nepaprastosios padėties įstatymą, ten ir rasite, rodos, 17 straipsnis, jeigu aš neklystu“, – teigė K. Lančinskas, kartu pridurdamas, kad kriterijus galėtų patikslinti pasinaudodamas „Google“ internetine informacijos paieškos sistema.
„Aš galiu „pagūglinti“ įstatymą ir jums jį pacituoti, nes aš jo mintinai nemoku“, – juokavo jis.
Galiausiai K. Lančinskas visgi patikslino, kad sprendžiant dėl nepaprastosios padėties įvedimo bus vertinama veiksmų visuma.
„Atitinkamas migrantų srautas, tam tikri kaimyninės valstybės veiksmai ir t.t., turi būti veiksnių visuma, kuriuos įvertinus reikėtų skelbti šitą padėtį“, – galiausiai bendrus nepaprastosios padėties kriterijus pateikė ministrės pirmininkės pavaduotojas.
Paklaustas, ar šio teisinio statuso įvedimas suteiktų įrankius į šalį apskritai neįsileisti migrantų, Vyriausybės atstovas teigė, kad „vertinamos visos galimybės“.
Pasak jo, nepaprastosios padėties įvedimas leistų efektyviau panaudoti kariuomenę siekiant suvaldyti migrantų srautus bei pasitelkti tam tikras prievartos priemones.
„Atsiranda galimybės efektyviau panaudoti kariuomenės pajėgas, atsiranda galimybės naudoti prievartos priemones, naudoti tam tikrus susibūrimus ir visa kita. Kadangi tai susiję su piliečių teisių ir laisvių apsauga, tai tokios priemonės yra labai kraštutinės ir jų bus imtasi tik kraštutiniu atveju, kai bus kritinė situacija“, – pasakojo K. Lančinskas.
Praėjusią parą, pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų.
Iš visų pirmadienį sulaikytų migrantų 93 prisistatė Irako piliečiais arba turėjo šios šalies dokumentus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį bandė patekti 2 839 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 35 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 180 migrantų. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 724. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 83 Rusijos, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano ir Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 652. Šalčininkų rajone sulaikyti 637 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 543, Ignalinos – 432, Švenčionių – 291, Lazdijų – 167.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
