Europos ateitis
DEKLARACIJA

Prasidedančiojoje diskusijoje dėl Europos ateities neturi pritrūkti partijų, susijusių su Europos tautų laisve ir tradicijomis, atstovaujančių piliečius, prisirišusius prie Europos tradicijų, balsų.

Audringa Europos istorija, ypač praėjusio amžiaus, atnešė daug nelaimių. Tautos, ginančios nuo agresorių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, patyrė žmogaus vaizduotės ribas peržengiančias aukas. Po Antrojo pasaulinio karo kai kurioms Europos šalims prieš atgaunant nepriklausomybę teko dešimtmečius kovoti su sovietinio totalitarizmo dominavimu.

Ši nepriklausomybė, ES ir NATO transatlantinis ryšys, taip pat taika tarp bendradarbiaujančių tautų yra daugeliui europiečių didelis pasiekimas, suteikiantis jiems nuolatinio saugumo jausmą ir sukuriantis optimalias sąlygas plėtrai. Integracijos procesas žymiai prisidėjo prie patvarių bendradarbiavimo ir taikos palaikymo struktūrų, tarpusavio supratimo ir gerų tarpvalstybinių santykių kūrimo. Šis darbas turi būti išsaugotas kaip epochinė vertybė.

Tačiau, per pastaruosius dešimt metų Europą ištikusių ištisa rimtų krizių virtinė parodė, kad Europos bendradarbiavimas šlubuoja, visų pirma todėl, kad tautos jaučia, jog joms pamažu yra atimama teisė vykdyti teisėtą ir suverenią valdžią.

Europos Sąjungai būtina nuodugni reforma, nes šiandien, užuot saugojusi Europą ir jos paveldą, užuot suteikusi laisvą Europos tautų plėtrą, ji pati tampa problemų, nerimo ir neaiškumo šaltiniu.

ES vis labiau tampa įrankiu radikalių jėgų, norinčių atlikti kultūrinę ir religinę pertvarką ir galų gale sukurti betautę Europą, siekiančių sukurti Europos supervalstybę, sunaikinti arba anuliuoti Europos tradicijas, transformuoti pagrindines socialines institucijas ir morales principus, rankose.

Politinių struktūrų ir įstatymų išnaudojimas siekiant sukurti Europos supervalstybę ir naujas socialinės struktūros formas yra praeityje žinomos pavojingos ir invazinės socialinės inžinerijos, kuri turi iššaukti pagrįstą pasipriešinimą, išraiška. Moralistinis hyperaktyvumas, kurį pastaraisiais metais stebime ES institucijose, sukėlė pavojingą tendenciją įvesti ideologinę monopoliją.


Esame įsitikinę, kad Europos tautų bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas tradicijomis, pagarba Europos valstybių kultūrai ir istorijai, pagarba Europos krikščionių paveldui ir bendroms vertybėms, vienijančioms mūsų tautas, o ne jų naikinimui. Mes dar kartą pažymime savo įsitikinimą, kad šeima yra pagrindinis mūsų tautų elementas. Tuo metu, kai Europai gresia rimta demografinė krizė dėl mažo gimstamumo ir senstančios visuomenės, vietoje masinės imigracijos reikėtų kurti šeimai palankią politiką.

Esame įsitikinę, kad Europos tautos išliks jos valdovais. Šios tautos įsteigė Europos Sąjungą norėdamos įgyvendinti tai, ką Sąjunga gali padaryti veiksmingiau nei atskiros valstybės narės. Tačiau Sąjungos kompetencijos ribas nustato suteikimo principas – visos kompetencijos, kurios nėra suteiktos Sąjungai, priklauso valstybėms narėms, laikantis subsidiarumo principo.

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjungos institucijoms nuosekliai interpretuojant Sutartis, šios ribos gerokai pasislinko valstybių narių nenaudai. Tai neatitinka pagrindinių Sąjungos vertybių ir dėl to sumažėja  Europos tautų ir jų piliečių pasitikėjimas šiomis institucijomis. Norint sustabdyti ir pakeisti šią tendenciją, be dabartinio suteikimo principo, būtina sukurti nepažeidžiamą Europos Sąjungos valstybių narių kompetencijų rinkinį ir tinkamą jų apsaugos mechanizmą, dalyvaujant nacionaliniams konstituciniams teismams ar lygiavertėms įstaigoms. Visi bandymai paversti Europos institucijas įstaigomis, turinčiomis viršenybę prieš nacionalines konstitucines institucijas, sukelia chaosą, pakerta sutarčių prasmę, kvestionuoja pagrindinį valstybių narių konstitucijų vaidmenį, o iš to kilę ginčai dėl kompetencijos iš tikrųjų sprendžiami primetant politiškai stipresnių subjektų valią silpnesniems subjektams. Tai, savo ruožtu, sunaikina Europos bendruomenės, kaip laisvų tautų bendruomenės, funkcionavimo pagrindą.

Manome, kad susitarimas turėtų išlikti pagrindine priemone siekiant bendros pozicijos Sąjungoje. Pastaruoju metu pastebimi bandymai apeiti šią procedūrą ar net jos panaikinimo idėjos kelia grėsmę tam tikroms šalims būti pašalintoms iš sprendimo priėmimo procedūros ir pastumia Sąjunga tapti ypatingos formos oligarchija. Tai gali lemti faktinį nacionalinių konstitucinių organų, įskaitant vyriausybes ir parlamentus, neveiksnumą, t.y. jų funkcija bus tik priimtų sprendimų patvirtinimas.

Valstybėse narėse vis dar pastebimas didžiulis noras bendradarbiauti, o bendruomeniškumo ir draugystės dvasia persmelkia mūsų žemyno tautas ir visuomenes. Tai yra mūsų kapitalas. Reformuota Sąjunga naudosis šiuo kapitalu, o reformas atmetanti Sąjunga tik iššvaistys šį didelį kapitalą.

Štai kodėl kreipiamės šiandien į visas partijas ir grupes, kurioms artimas mūsų požiūris į Europos ateitį, pateikdami šį dokumentą kaip pagrindą bendram kultūriniam ir politiniam darbui, gerbiant dabartinių politinių grupių vaidmenį.

Kartu reformuokime Europos ateitį!

Jarosław Kaczyński - Teisė ir Teisingumas, Lenkija
Viktor Orban - Fidesz, Vengija
Valdemar Tomaševski - LLRA-KŠS, Lietuva
Matteo Salvini – Lega, Italija
Marine Le Pen - Nacionalinis Frontas, Prancūzija
Santiago Abascal - Vox, Ispanija
Giorgia Meloni - Fratelli d’Italia, Italija