„Taip, tikrai aš skambinau ir skambinau nemažai Seimo narių, jie irgi skambina kartais. Manau, kad tame nėra nieko smerktino. Toks skambutis, apie kurį kalbėjo ponas Mazuronis – buvo. Paskambinau išsakyti mūsų nerimo, nuogąstavimų dėl baisios skubos tvarka įregistruoto ir tuo metu dar nepraėjusio pateikimo stadijos Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo“,- Eltai kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.
LTOK vadovė įsitikinusi, kad skambučiai Seimo nariams siekiant paaiškinti vieno ar kito įstatymo įtaką tam tikros organizacijos finansinei būklei nėra tolygu lobizmui.
„Nematau nieko smerktino, kad vienos iš svarbiausių sporto organizacijų vadovė skambina Seimo nariui paaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas įstatymas. Lobizmo sąvoka, kiek aš esu skaičiusi, turi šiek tiek kitokį apibrėžimą“,- įsitikinusi D. Gudzinevičiūtė.
Tikina tiesiog dėsčiusi argumentus dėl projekte numatyto neadekvataus“apmokestinimo
Pasak LTOK vadovės, didžiausią nerimą jai kėlė dalies parlamentarų noras kuo greičiau priimti šį projektą, o esą neadekvačios apmokestinimo sąlygos sudarytų dar palankesnes sąlygas būtent lažybomis, o ne loterijomis užsiimančioms įmonėms.
„Norėjau pasakyti, kad jis ne tik neparuoštas, bet niekas su niekuo nesitarė. Buvo užregistruota labai paskubomis ir jokių žinių apie tai neturėjome“,- aiškino ji.
Lietuvos olimpinis judėjimas kontroliuoja 51 proc. loterijomis užsiimančios „Olifėjos“ akcijų. Į LTOK biudžetą šiuo metu keliauja 8 proc. nuo parduotų loterijos bilietų kainos, o dar 5 proc. visos bilietų apyvartos eina tiesiai į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis. Loterijų mokestį minėtame projekte siūloma padidinti iki 10 proc., taip pat numatoma įteisinti, kad loterijų organizatorius būtų įpareigotas paramai skirti ne 8 proc., o 16 proc. nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.
D. Gudzinevičiūtė tvirtina, kad Seimo nariams tiesiog stengėsi išdėstyti argumentus, kodėl šios pataisos pakenktų už sportininkų veiklos finansavimą atsakingos organizacijos finansinei būklei, o A. Mazuronio pareiškimus apie patirtą spaudimą ji vadina prasilenkiančiais su realybe.
„Pareiškimai, kad tai buvo spaudimas, su realybe visiškai prasilenkia, nes aš nieko neprašiau ir nieko nesiūliau. Aš tiesiog bandžiau paaiškinti, ką reiškia šios pataisos (...) Tai stumia mūsų įmonę į visišką bedugnę, nes apmokestinimas visiškai neadekvatus. Ir argumentas, kad būtent mes turėtumėme būti patenkinti, nes gausime didesnį finansavimą, tai čia tas pats, kas turėti karvę, melžti du kartus per dieną, o tada sakytų, kad melžk keturis, tai klausimas, kiek ta karvė gyventų“,- savo argumentus dėstė LTOK prezidentė.
Po STT įtarimų korupcija M. Puidoko padėjėjui, LTOK prezidentei „viskas stojo į savo vietas“
Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad „darbiečio“ M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad konservatorius asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad šis įstatymas būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui.
Tuo tarpu D. Gudzinevičiūtė po parlamentaro padėjėjo sulaikymo tikina supratusi, kodėl loterijų apmokestinimo tarifai yra itin didesni už azartinių lošimų ar lažybų tarifus.
„Kai kilo visas skandalas, tada pradėjo viskas stotis į savo vietas, kodėl čia staiga taip pasisuko. Neatmesčiau galimybių, kad tai susiję su azartininkų kažkokia lobistine veikla“,- svarstė LTOK vadovė, kartu akcentuodama Seime įregistruotose pataisose numatytų mokesčių dydžių skirtumus.
„Skaičiai aiškiai parodo, kad apmokestinimas neadekvatus, nes po šitų pataisų Seime, loterijos mokėtų keturis kartus daugiau mokesčių, negu azartiniai lošimai“,- pabrėžė ji.
Nelaukti komitetų posėdžių ir tiesiog skambinti parlamentarams paskatino politikų skubėjimas dėl šių pataisų
Olimpiečių veikla besirūpinančios organizacijos prezidentė taip pat atmetė A. Mazuronio samprotavimus, kad parlamente atsiradus vienai ar kitai teisėkūros iniciatyvai, suinteresuotos pusės turėtų ne skambinti jiems asmeniškai, o savo poziciją išdėstyti viešai filmuojamuose Seimo komitetų posėdžiuose.
D. Gudzinevičiūtės teigimu, išskirtinis skubėjimas dėl šių pataisų jai sukėlė abejonių, ar apskritai iki priėmimo stadijos ir galutinio balsavimo politikai būtų įsiklausę į suinteresuotų pusių argumentus, tačiau pažymėjo, jog ji pati palaikytų griežtesnį azartinių lošimų, kuriais LTOK valdomos įmonės neužsiima, reglamentavimą.
„Šitos pataisos, kurios atsirado ir baisiu greičiu praėjo pateikimo stadiją ir bet kada gali patekti į balsavimą visiškai nieko neatsiklausus, tai visos diskusijos, mano nuomone, turėtų būti iki pateikiant įstatymą Seime. Šiuo atveju buvo kalbama tik apie loterijų apmokestinimą. Tai, kas liečia azartinius lošimus, tai ne mano reikalas, bet mano požiūris į tai yra neigiamas. Tai turėtų būti reguliuojama gerokai greičiau“,- sakė D. Gudzinevičiūtė.
ELTA primena, kad Darbo partijos frakcijos narys A. Mazuronis penktadienį sakė, kad jam kyla klausimų, ar STT tikrai reikėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką atliekant kratą jo kabinete. Visgi A. Mazuronis tikino sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tvirtino patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto.
„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
„Darbietis“ kalbėjo, kad norint įtikinti parlamentarus ir jiems pateikti argumentus, tai galima padaryti Seimo komitetuose, konkrečių pataisų svarstymo metu posėdyje pristatant savo poziciją. Todėl A. Mazuronis tikisi, kad pasikeis ir tam tikrų žinomų asmenų požiūris, kaip geriausiai įtikinėti politikus.
„Aš nesu pratęs, kad kažkokią teisėkūros iniciatyvą atlikus sulaukti skambučių iš tokių žinomų Lietuvos žmonių su nedviprasmiškais įvairiausiais sakymais, ko jie norėtų ar ko jie nenorėtų. Aš labai tikiuosi, kad keičiasi visuomenė, kartos, žmonių požiūris į daugelį procesų. Aš labai noriu, kad ir aukštų, Lietuvoje žinomų, populiarių, įtakingų žmonių požiūris taipogi keistųsi. Nebėra, kaip sovietiniais ar postsovietiniais laikais, kai galėdavai kažkam paskambinti ir aiškinti, kaip kažką daryti“, – tikino „darbietis“.
Gegužės pabaigoje Seime buvo įregistruotos pataisos, kuriomis siekiant, kad valstybė į biudžetą surinktų daugiau lėšų, siūloma dvigubai, nuo 5 proc. iki 10 proc., padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą. Taip pat siūloma įteisinti, kad loterijų organizatorius būtų įpareigotas paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.
Tai numatančius Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo nariai Virgilijus Alekna, Andrius Kupčinskas, Marius Matijošaitis, Andrius Mazuronis, Jonas Gudauskas, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Tomas Bičiūnas, Viktoras Fiodorovas, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius.
Būtent dėl šių pataisų STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Penktadienį STT taip pat sulaikė azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą. Pateikus įtarimus dėl prekybos poveikiu S. Kacas paleistas.
