"Tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini, jie ne tik griauna Europos saugumo architektūrą, bet ir grubiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartijoje ir kituose pagrindiniuose tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintus principus. NATO turi ir toliau stiprinti sąjungininkų pajėgas ir gebėjimus apsiginti nuo įprastinių ir naujų formų karinių grėsmių", - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
L. Linkevičius Briuselyje trečiadienį kartu su NATO užsienio reikalų ministrais aptarė NATO atvirų durų politikos ateitį, NATO ir Rusijos santykių raidos galimus scenarijus bei tolesnį Aljanso pajėgų stiprinimą padidėjusių grėsmių akivaizdoje.
NATO pasirengimas maksimaliai užtikrinti savo narių saugumą pasikeitusioje Europos saugumo situacijoje bus pagrindinė rugsėjo 4-5 dienomis Velse vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tema, kuria numatoma priimti konkrečius sprendimus.
Kaip toliau klostysis NATO ir Rusijos bendradarbiavimas, Velse spręs Aljanso šalių vadovai, tačiau tai, visų pirma, priklausys nuo Maskvos elgesio.
NATO šalių ministrų susitikimo išvakarėse vykusioje vakarienėje buvo aptarta NATO atvirų durų politika. Juodkalnija ir Gruzija išskirtos kaip geriausiai narystei pasirengusios kandidatės.
Nuspręsta pradėti sustiprintą dialogą su Juodkalnija ir jo pabaigoje, bet ne vėliau, kaip 2015 metų pabaigoje, įvertinti šios šalies pažangą ir priimti sprendimą dėl kvietimo tapti NATO nare.
Gruzijai pradėtas rengti sustiprinto praktinio bendradarbiavimo paketas, kuris apims svarbiausius NATO ir Gruzijos sąveikos elementus įgyvendinant NATO vadovų susitikimo Bukarešte sprendimus. 2008 metais Bukarešte nuspręsta, kad Gruzija taps NATO nare.
