Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir Korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko, valstybės paslaptis buvo paviešinta be šalies vadovės žinios.
"Šitie duomenys (ar įslaptinta informacija buvo paviešinta su Prezidentės D. Grybauskaitės žinia. - ELTA) nebuvo nustatyti ir dėl to atitinkamai ir procesinis sprendimas yra toks, kad kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla yra perduota dėl valstybės paslapties atskleidimo kaltinant vieną asmenį", - pirmadienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje žiniasklaidai sakė G. Ivanauskas.
Prokurorai nustatė, kad įtariamoji D. Ulbinaitė įslaptintą informaciją gavo rašytine forma, tačiau atsakyti, kokios formos informacija buvo perduota žurnalistui, G. Ivanausko teigimu, kol kas negalima.
"Kol kas sunku atsakyti, tai įvertins teismas. Duomenų byloje yra pakankamai, kad teismas įvertintų aplinkybes. Žurnalistai galėjo disponuoti popierine valstybės paslapties forma", - sakė G. Ivanauskas.
Prokuroras atskleidė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti Prezidentę D. Grybauskaitę buvo prašyta du kartus, abu sykius gautas neigiamas atsakymas.
"Pirmu atveju atsakymas buvo gautas iš Prezidentūros kanceliarijos kanclerio, iš šio atsakymo nebuvo aišku, ar sutinka, ar nesutinka Prezidentė būti apklausta, todėl buvo kreiptasi antrą kartą pasitikrinant, ir atitinkamai informuotas teismas, kad Prezidentė nesutinka būti apklausiama", - teigė prokuroras.
Tačiau, anot G. Ivanausko, galimybių apklausti šalies vadovę tebėra.
"Teisminio nagrinėjimo metu procesas numato galimybę apklausti Prezidentą ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo vietoje. Manau, kad teisminio nagrinėjimo metu, jeigu teismas nuspręstų, kad būtina atlikti tokį veiksmą ir Prezidentė sutiktų būti apklausta, tokiu atveju turėtų būti teismo įpareigojimas ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti tokią apklausą, kadangi tai galima daryti tik Prezidentės rezidencijoje", - paaiškino G. Ivanauskas.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl paviešintos valstybės paslapties buvo kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris nurodė, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija nebuvo pilnos apimties ir savo turiniu pilnai neatitiko nurodytosios jų rašte ir pažymėtos slaptumo žyma.
"Visgi turiu pastebėti, kad valstybės paslapties atskleidimas priskiriamas prie nusikaltimų Lietuvos Respublikos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio nusikaltimą vertina kaip vieną pavojingiausių Lietuvos valstybei - nekalbu apie tai, kad šalia eina dar vienas nusikaltimas, t. y. piktnaudžiavimas tarnyba. Negalima leisti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai liktų neištirti", - pažymėjo prokuroras.
"Atskleidus valstybės paslaptį kyla klausimas, ar aukščiausio lygio Lietuvos valdžios institucijos yra pakankamai patikimos, kadangi iš ten gali nutekėti valstybės paslaptys. Buvo imtasi visų veiksmų, kad nustatytume (aplinkybes. - ELTA) ir atliktume tokių veiksmų prevenciją ateičiai, kad jie nepasikartotų - manau, normalioje teisinėje demokratinėje valstybėje neturėtų būti atskleidžiamos valstybės paslaptys", - teigė G. Ivanauskas.
Prokurorui nekilo abejonių dėl nutekintos pažymos įslaptinimo pagrįstumo, - pasak jo, abejoti VSD direktoriaus Gedimino Grinos sprendimu nėra jokio pagrindo, o Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija apskritai yra atsisakiusi teikti išvadas dėl pažymos slaptumo.
"Šiuo klausimu kreipėsi VSD - tos institucijos, kuri atsakinga už valstybės paslapčių saugojimą, direktorius. Būtent jie kai kuriais atvejais daro paslapčių įslaptinimo pagrįstumo patikrinimus, taigi man abejoti VSD direktoriaus sprendimu, kad tai yra valstybės paslaptis, nėra jokio pagrindo", - tikino Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Kalbėdamas apie ikiteisminio tyrimo metu naujienų agentūros BNS darbuotojų atžvilgiu taikytą procesinę prievartos priemonę - pokalbių pasiklausymą, prokuroras teigė, kad jos taikymas buvo niekaip nesusijęs su žurnalisto profesija - esą pokalbių pasiklausymą nulėmė tiriamo nusikaltimo pobūdis.
"Nereikėtų kalbėti apie 17 BNS žurnalistų. Pradžioje tyrimo buvo atsirenkami asmenys, kurie vienaip ar kitaip gali būti susiję su šiuo įvykiu - būti dalyvavę atskleidžiant valstybės paslaptį, taip pat buvo atsirenkami asmenys, kurie pradėjus ikiteisminį tyrimą galėjo gauti duomenų, turinčių reikšmės bylai. Šiuo atveju buvo pasirinkta 17 asmenų, susijusių su UAB BNS darbiniais ar nedarbiniais santykiais - tai nebūtinai žurnalistai, dalis jų neturi nieko bendro su žurnalisto darbu. Jeigu tame sąraše būtų buvę 17 prokurorų, lygiai taip pat sėkmingai būtų buvę klausomasi prokurorų", - tikino G. Ivanauskas.
G. Ivanauskas kol kas neatskleidė, kokia bausmė gresia įtariamajai D. Ulbinaitei - esą byla dar tik perduota teismui ir apie tai kalbėti yra per anksti. Tačiau griežčiausia įtariamajai gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki trejų metų.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Ulbinaitei nebuvo pritaikytos jokios kardomosios priemonės.
