„Nuo šiandien keičiasi statistinė ataskaita, ji leis mums visiems tikrai daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo procesų eigą, ir šie aspektai yra vertingi vertinant šios dienos situaciją, taip pat pandemijos sąlygas“, – SAM surengtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Dulkys.
„Kaip išskirtinį pavyzdį norėčiau įvardinti ir išskirti perteklinių mirčių klausimą, kuris dabar galės būti vertinamas pasitelkiant naujus rodiklius“, – pridūrė jis.
Ministras, pristatydamas pokyčius viešinamoje COVID-19 statistikoje, atkreipė dėmesį į tris aspektus.
„Pirma, viena šios dienos aktualijų yra sergančiųjų skaičius. Deja, deklaruotas e. sveikatoje bendras sergančiųjų skaičius niekada nebuvo tikslus, situacijos keitimai, Lietuvos statistikos departamentas šalia deklaruoto sergančiųjų skaičiaus pateiks ir statistinį šio rodiklio skaičiavimą“, – sakė jis.
A. Dulkys taip pat akcentavo, kad karantino ribojimo plane nuo šiol bus naudojami kiti du objektyvūs rodikliai, kuriais remiantis laipsniškai bus daromi keitimai tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmenimis.
„Pirmasis rodiklis yra ne sergamumo, bet naujų atvejų skaičius per 14 d. tenkantis 100 tūkst. gyventojų, o antrasis rodiklis yra teigiamų diagnostinių tyrimų dalis nuo visų atliekamų tyrimų per 7 dienas. Ir tada atsižvelgiant į plano A, B, C, D dalims priskirtų rodiklių intervalus nuo šiandien pasikeitė atitinkamai ir savivaldybių spalvinės zonos žemėlapyje“, – teigė jis.
Ir trečiasis aspektas, į kurį dėmesį atkreipė ministras, kad statistikoje bus suteikiama daugiau informacijos apie gyventojų testavimąsi.
„Šiuo metu džiuginantis pokytis, kad mažėja sergančių ir simptomus jaučiančių asmenų skaičius. Žinoma, tai daro įtaką ir mažėjančioms testavimo apimtims, todėl atsirado daugiau erdvės savanoriškam, profilaktiniam testavimui. Tai yra viena mums svarbių priemonių“, – teigė A. Dulkys.
„Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys mums nuo šiol rodys, kiek asmenų testuojasi, kokiu tyrimo metodu testuojasi, kokius rezultatus turime“, – akcentavo jis.
Duomenys skelbiami didesne apimtimi
Savo ruožtu Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė akcentavo, kad nuo šiol COVID-19 duomenys bus skelbiami didesne apimtimi.
„Kai perėmėme šių rodiklių rengimą ir skelbimą, daugelį jų revizavome, perėjome prie pirminio šaltinio, daugeliu atvejų prie e. sveikatos. Taip išvengiama žmogiškųjų klaidų įvedinėjant, perrašant duomenis. Galima juos lyginti, nes yra iš to paties šaltinio, tik 4 epidemiologiniai rodikliai imami iš NVSC sistemos“, – atkreipė dėmesį J. Petrauskienė.
Lietuvos statistikos departamento vadovė akcentavo, kad dauguma rodiklių yra pateikiami detaliais pjūviais: pagal savivaldybes, amžiaus grupes, lytį. Jos teigiamu, taip pat detalizuota ir mirčių statistika.
„Norėdami išsamiau pateikti šiuos rodiklius įvedėme tris mirčių nuo COVID-19 apibrėžimus. Tai yra siauriausią, naudotą iki šiol, kai pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga, platesnį, kai ne pagrindinė, bet viena Iš priežasčių yra COVID-19 liga, ir trečią, plačiausią apibrėžtį: visi, turėję COVID-19 diagnozę ir numirę per 28 dienas“, – teigė ji.
J. Petrauskienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos statistikos departamentas, pasitelkęs metodinius skaičiavimus, įvertino, kiek Lietuvos gyventojų šiuo metu turi imunitetą COVID-19 ligai. Pasak jos, yra pateikiamas skaičius, kiek gyventojų yra persirgusių ir turi antikūnų, taip pat skelbiami duomenys apie vakcinuotus asmenis.
