Gruodžio 23 d. Seime įvyko Seimo nario, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Michalo Mackevičiaus ir Europos Parlamento nario, LLRA pirmininko Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Metų įvykių apžvalga ir pastarieji Vyriausybės veiksmai, nukreipti prieš savivaldybes ir vietines bendruomenes“.

Kaip žinia, LLRA yra regioninė partija, vienijanti įvairių tautybių rinkėjus. Savivaldos rinkimuose LLRA sąrašuose dalyvavo daugiau kaip 300 kandidatų. Apie keturiasdešimt iš jų – lietuviai. Vienas lietuvių tautybės LLRA kandidatas netgi laimėjo rinkimus į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Pasak V.Tomaševskio, LLRA tapo partija, kuriai priklauso „visa vietinė bendruomenė“.

Respublikos mastu Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo apie 7 proc. balsų ir užėmė aukštą 5 vietą – tai buvo pats geriausias rezultatas iš visų LLRA rezultatų, dalyvaujant savivaldos rinkimuose. Lietuvos mastu LLRA septyniose savivaldybėse gavo 63 tarybų narių mandatus. Po praėjusių rinkimų LLRA turėjo savo atstovus penkiose savivaldybėse.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose rinkėjai atidavė LLRA absoliučią daugumą tarybos mandatų – atitinkamai 19 iš 27 ir 22 iš 25.Galima teigti, kad šiuos rajonus LLRA valdo savarankiškai. Kituose rajonuose, kuriuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija turi savo atstovus – Visagino (2 vietas), Širvintų (2), Trakų (5), Vilniaus mieste (9), Švenčionių rajone (4) LLRA yra sudariusi valdančiąsias koalicijas.

„Su mumis yra pareiškę norą bendradarbiauti beveik visos partijos, išskyrus vieną-kitą. Manome, kad tai yra geras mūsų darbo įvertinimas“, – teigė V.Tomaševski.  

V.Tomaševski išreiškė viltį, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija taip pat sėkmingai pasirodys ir ateinančiais metais, kai vyks Seimo rinkimai. „Savivaldos rinkimai rodo, kad mes galime peržengti nustatytą 5 proc. rinkiminį barjerą“, – įsitikinęs V.Tomaševski. O tai jau reikštų, kad LLRA turėtų Seime maždaug 10, o galbūt net daugiau savo atstovų, kas leistų turėti savo frakciją ir bandyti formuoti valdančiąją daugumą.

Netobulas įstatymas

V.Tomaševski apgailestavo, kad rinkimų įstatymas „Nėra tobulas toje vietoje, kur kalbama apie rinkimų apygardų sudarymą“. Europos Parlamento nario įsitikinimu, tarp atskirų apygardų yra didžiulės disproporcijos.

Vyriausioji rinkimų komisija, pasak V.Tomaševskio, nesugeba tinkamai paskirstyti Lietuvos į apygardas: pvz., Vilnius turi tik dešimt apygardų, nors čia gyvena maksimalus rinkėjų skaičius (apie 45 tūkst.), tuo tarpu Kaunas, turi aštuonias rinkimų apygardas, kur yra tik 30-31 tūkst. rinkėjų.

Lenkų tautybės politikas įžvelgė šiame veiksme ir politinį atspalvį: – mes žinome, kad visose Kauno apygardose 100 proc. laimi viena iš valdančiųjų partijų, tad sunku būtų tikėtis kokių nors pakeitimų.    

Sąžiningi politikai

- Mūsų atstovai dirba sąžiningai. Per 17 metų laikotarpį, kai esame Vilniaus krašto valdžioje, nė vienas mūsų partijos atstovas nėra įsivėlęs į korupcijos skandalą, – teigė politikas. Pasak V.Tomaševskio, LLRA „iš principo neėmė pinigų iš verslo struktūrų“.

Apie Vyriausybės veiksmus

Antra konferencijos dalis buvo skirta, pasak V.Tomaševskio, „vyriausybės veiksmams, nukreiptiems prieš savivaldą, prieš vietines bendruomenes“.

Lenkų partijos lyderis palietė labai jautrią temą – butų šildymą. Daugelyje savivaldybių šiluma pabrango. Pvz., Vilniuje kainos už butų šildymą pašoko net iki 50 proc. Žmonės neišgali apmokėti sąskaitų už šildymą.

- Tenka tik apgailestauti, kad mūsų šalies vyriausybė nieko nepadarė, kad kuro kainos būtų mažesnės.

Pasak V.Tomaševskio, Lietuvoje nėra strateginio energetikos plano, nors Lietuva galėtų puikiai naudoti biokurą. Apie tai yra rašoma ir LLRA programoje, ir prezidentinėje V.Tomaševski programoje.

O Lietuvos biokuro rezervas yra didžiulis. Apie 800 tūkst. hektarų Lietuvoje dirvonuoja – ir šitą potencialą galima panaudoti biokurui gaminti. O tai – ir pigi šiluma, ir naujos darbo vietos, ir energetinė nepriklausomybė. „Manau, kad nauja koalicija, kuri susiformuos po ateinančių Seimo rinkimų, įdės šitoje srityje nemažai pastangų, ir mes panaudosime šį Lietuvos potencialą“, - teigė politikas.

Kosminės sąskaitos

Šiandien, pasak V.Tomaševski, žmonės gavo kosmines sąskaitas už būsto šildymą – ir nesulaukta „jokių vyriausybės veiksmų“. Politikas pabrėžė, kad reikia ieškoti ir savivaldybių rezervų, kad galima būtų padėti žmonėms: „Mūsų valdomose savivaldybėse tokie procesai vyksta - Vilniaus rajono savivaldybėje apie 40 proc. šilumos kainos yra subsidijuojama iš savivaldybės biudžeto. Tik dvi savivaldybės Lietuvoje padeda žmonėms krizės metu susimokėti už būsto šildymą - tai Panevėžio miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės“. Vilniaus rajone gyventojai moka tik po 19,27 ct už 1 kWh, tuo tarpu Vilniuje 1 kWh kainuoja apie 29 ct.

Tokiu būdu Vilniaus rajono savivaldybė padeda žmonėms: „Per metus tai savivaldybei kainuoja apie 6 milijonus litų“, – teigė V.Tomaševski. Be to, apie vieną milijoną litų Vilniaus rajono savivaldybė subsidijuoja gyventojams už vandens tiekimą. Dar apie vieną milijoną litų rajono savivaldybė sumoka valstybei žemės mokestį už ūkininkus. Visa Vilniaus rajono savivaldybės parama gyventojams sudaro apie 8 milijonus litų. Vilniaus rajone gyvena apie 100 tūkst. žmonių. Panašiai, pasak V.Tomaševski, galėtų elgtis ir kitos savivaldybės. Tada tokia parama, jau šalies mastu, sudarytu apie 250 mln. litų.

O ką daro vyriausybė?

- Nenustebkite, bet vyriausybė elgiasi taip, lyg būtų ne iš šio pasaulio, – tvirtina Europos Parlamento narys.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius šių metų gruodžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus rajono administraciją su pareiškimu „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos 2009-11-19 sprendimo Nr. T3-357 pakeitimo“, kur reikalavo atšaukti Vilniaus rajono Tarybos sprendimą dėl paramos už būsto šildymą. „Negirdėtas veiksmas“, – piktinosi V.Tomaševski. Politiko teigimu, vyriausybė turėtų daugiau padėti savivaldybėms, o ne reikalauti iš jų priiminėti sprendimus, nukreiptus prieš rajono gyventojus.

Vilniaus rajono savivaldybė neišmoka savo darbuotojams didžiulių premijų, kaip tai yra kitose savivaldybėse, nenuperka prabangių automobilių, o realiai padeda gyventojams ištverti sunkmetį.

- Tai yra totalinė vyriausybės kompromitacija, nes, kaip suprantu, vyriausybės atstovas dirba jos vardu, – tvirtino Europos Parlamento narys.

Finansinis spaudimas

2011 m. vyriausybė nustatė Vilniaus rajono savivaldybei gauti apie 44 mln. litų finansinių įplaukų. Tiek ir buvo surinkta. 2012 m., pasak V.Tomaševskio, Vilniaus rajono savivaldybė privalo gauti 54 milijonus litų fizinių pajamų. Augimas sudaro 20 proc.! „Iš kur atsiras tas augimas, jeigu prognozuojamas šalies BVP augimas kitais metais, pasak vyriausybės, sudarys vos 2,5 proc.“? - stebėjosi politikas. Pasak V.Tomaševskio, tai yra politinis sprendimas savivaldybei, kuri gerai tvarkosi ir nepriklauso valdančiajai daugumai, duoti mažiau pinigų.    

Tautinių mažumų diskriminacija

Atsakydamas į klausimą dėl lenkų mažumos padėties Lietuvoje pastaraisiais metais, V.Tomaševski paminėjo, kad valdančios daugumos priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija, jo manymu, prieštarauja tarptautinei teisei. Maža to, pasak buvusio kandidato į Lietuvos Prezidentus, šį įstatymą galima laikyti diskriminaciniu, nes Tautinių Mažumų apsaugos konvencija (22 str.) byloja, kad nauji teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų situacijos. V.Tomaševski išreiškė viltį, kad nauja valdančioji dauguma suras drąsos ir ryžto atšaukti šį įstatymą.

Pastaruosius metus V.Tomaševski apibudino kaip „negerus tautinių mažumų apsaugos srityje“, tuo labiau, kad užpernai buvo panaikintas Tautinių mažumų įstatymas, ir jau dvejus metus Tautinės mažumos gyvena Lietuvoje be Tautinių mažumų įstatymo.

www.lvcom.lt