„Priėmėme sprendimą daryti Tautinių mažumų įstatymo senos redakcijos svarstymą, kuris buvo priimtas 1991 m. ir kurį pasirašė ne kas kitas, o tuometinis mūsų šalies vadovas Vytautas Landsbergis. Bus daromas svarstymas ir priėmimas ir, kol nebus priimtas naujas įstatymas, senas įstatymas bus galiojantis“, – po politinės tarybos posėdžio tvirtino V. Tomaševskis, nurodydamas, kad Tautinių mažumų įstatymas turi būti priimtas dar šios pavasario Seimo sesijos metu.
Regioninę dvikalbystę įteisinantis įstatymas
Šis Tautinių mažumų įstatymas Lietuvoje galiojo nuo 1991 iki 2010 m.. Jame įtvirtinama nuostata, kad teritorijoje, kurioje kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, vietinėse įstaigose gali būti vartojama ir vietinė kalba. Ja gali būti rašomi ir informaciniai užrašai.
4 straipsnis.
Administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba.
Pakeitimai: Nr. I-1007, priimtas 91.01.29, Žin.,1991, Nr.4-117
5 straipsnis.
4 straipsnyje minimuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba.
Pakeitimai: Nr. I-1007, priimtas 91.01.29, Žin.,1991, Nr.4-117
Beje, tame pačiame įstatyme Lietuva dar vadinama Lietuvos TSR (Tarybų socialistinė respublika):
Lietuvos TSR visiems savo piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės, garantuoja lygias politines, ekonomines ir socialines teises bei laisves, pripažįsta tautinį identiškumą, kultūros tęstinumą, skatina tautinę savimonę bei jos saviraišką.
Visų tautybių Respublikos gyventojai privalo laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų, saugoti jos valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą, prisidėti prie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės kūrimo, gerbti valstybinę kalbą, kultūrą, tradicijas ir papročius.
Valdantieji susitarimą vertino skirtingai
Naujienų portalui Alfa.lt pritarimą tokiam sprendimui patvirtino ir socialdemokratas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.
„Senasis įstatymas tiek metų galiojo, tiko mūsų tautinėms mažumoms. Nematome pagrindo jam nepritarti. Jeigu naujo nesugebame padaryti, tai reikia turėti bent kokį nors įstatymą. Tokį sprendimą ir priėmėme“, – sakė politikas.
G. Kirkilas neigė, kad už pažadus priimti senos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą LLRA žadėjo socdemams paramą kitose politikos srityse. Be to, jis tvirtino, kad, gaivinant senąją redakciją, joje neliks Lietuvą „Lietuvos TSR“ vadinančių terminų.
Pasiteiravus, ar įstatymo priėmimas nesukels audringų diskusijų Seime, G. Kirkilas teigė, kad įstatymu norima reglamentuoti tai, kas jau daug metų ir taip vyksta gausiai tautinių mažumų gyvenamose rajonuose.
„De facto ta kalba vartojama. Galima tai neigti, bet, pavyzdžiui, Vilniaus krašte ji de facto vartojama“, – sakė G. Kirkilas.
Tuo metu politinės tarybos posėdyje dalyvavęs partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausantis Kęstas Komskis Alfa.lt teigė, kad valdantieji sutarė tik apsvarstyti Tautinių mažumų įstatymą, tačiau įsipareigojimo jį priimti jau šioje sesijoje nebuvo.
„Politinis sprendimas buvo „svarstymui pritariame“, o iki priėmimo dar diskutuosime. Labai daug pasiūlymų yra pateikta. Dar tarsimės. Ta tema kalbėjome. Svarstymui pritarsime, nes įstatymo reikia, o iki priėmimo dar kartą susitikę kalbėsime“, – aiškino K. Komskis.
Darbo partijos frakcijos Seime vadovas Vytautas Gapšys sprendimo komentuoti nenorėjo, nes į posėdį esą atėjo šiek tiek vėliau.
„Negaliu pasakyti, nes ten šiek tiek vėliau atėjau ir jie kalbėjo, kai manęs nebuvo. Galiu tik patvirtinti, kad apie tai buvo kalbėta, tačiau kokia forma susitarta, reikėtų kitų klausti.
Esame kalbėję, kad tai bus ne tas pats įstatymas, o jo pagrindu naujas. Taigi, nauja registracija. Kai tą registraciją pamatysiu, tada galėsiu komentuoti. Iš kitos pusės, jei toks įstatymas jau galiojo, tai visuomenės baimė galėtų būti mažesnė“, – vylėsi politikas.
Beje, anksčiau, 2013 m. kovo mėnesį, premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad šio įstatymo priimti neketinama.
Opozicija: socialdemokratai atsidėkoja už paramą prezidento rinkimų metu?
V. Tomaševskio siekį sugrąžinti senąjį Tautinių mažumų įstatymą skeptiškai įvertino parlamento opozicijos atstovai. Konservatorius Valentinas Stundys teigė, kad 1991 m. įstatymas yra antikosnstitucinis, o galimi socialdemokratų reveransai LLRA rodo, kad jie dar nesuprato pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose priežasčių.
„V. Tomaševskis veikia nuosekliai. Gaila, kad valdantieji pasiduoda V. Tomaševskio siūlymui, kuris yra prieštaraujantis Konstitucijai, kadangi 1991 m. buvo priimtas dar referendumu nepatvirtinus Konstitucijos. Jame yra normos, kurios neatitinka pagrindinio valstybės įstatymo. Antra, esame įregistravę alternatyvą. Tai, jei jie bandys teikti tokio pavidalo įstatymą, Seimas turės galimybę pasirinkti. Tikėtina, kad dar Seime yra sveiko proto.
Tokia socdemų elgsena mažų mažiausiai nesuprantama. Nebūdama koalicijoje LLRA jos nesugriautų. Bėda ta, kad pati koalicija draskoma nesutarimų, tad LLRA kai kuriais atvejais socdemams paranki. Koalicijoje kiekvienas partneris turi savo interesą ir šantažuoja kitus savo partnerius. Gaila socialdemokratų – jie matyt iki galo nesuvokia, kodėl pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus. Matyt, viena iš pralaimėjimo aplinkybių – nuolaidžiavimas LLRA nepagrįstoms užgaidoms“, – kalbėjo politikas.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis taip pat teigė nepritariantis senajai Tautinių mažumų įstatymo redakcijai. Jis siūlė pradėti nuo mažiau sudėtingesnių klausimų sprendimo. Politikas kėlė versiją, kad socialdemokratų sutikimas su LLRA reikalavimais gali būti sietinas su jų noru atsilyginti už LLRA paramą Z. Balčyčiui prezidento rinkimų antrajame ture.
„1991 m. įstatymas ganėtinai išplečiantis lenkų mažumos Lietuvoje klausimus, todėl mes matome nuo dalykų, kur nematome problemų, pavyzdžiui, dėl asmenvardžių rašymo. Iš esmės reikia pirmiausia išspręsti tuos klausimus, kur reikia platesnio politinių jėgų konsensuso, o ne bandyti iš karto spręsti ir vietovardžių, ir dvikalbystės įstaigose klausimus, kurie sukels didelį visuomenėje rezonansą. Geriau grįžti prie klausimo, kuris Seime jau užregistruotas, – dėl asmenvardžių rašybos.
Niekas negali paneigti, kad tai susiję su tam tikrais socialdemokratų įsipareigojimais, duotais prieš antrą rinkimų turą, kada specialiai buvo sakoma, kad V. Tomaševskis neremia nei vieno kandidato, tačiau buvo pakankamai daug dirbama, kad per LLRA struktūras regionuose palaikyti Z. Balčytį. Tai galėjo būti toks užkulisinis, pokiliminis koalicijos partnerių susitarimas, kurį dabar socialdemokratai bando desperatiškai realizuoti“, – sakė E. Masiulis.
Politologas: socialdemokratų žingsnis – taktiškas
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis gynė socialdemokratų sprendimą sutikti su LLRA reikalavimais.
„Šitas klausimas buvo svarstomas labai ilgai. Ir socialdemokratai apie jį kalbėjo ne vienus metus. Bet taktine prasme buvo patogu palaukti rinkimų pabaigos tam, kad šio klausimo galutinis sprendimas nebūtų susietas su politiniais partijų ar rinkėjų interesais. Tai yra teisinga, nes negalima tokį sudėtingą ir subtilų klausimą iškelti tuomet, kai sprendžiami visai kiti rinkiminiai uždaviniai“, – Alfa.lt sakė L. Bielinis.
Jis siūlė neieškoti sąsajų tarp LLRA dominuojamų savivaldybių paramos Z. Balčyčiui ir socdemų reveranso LLRA. Politologas sutiko, kad Z. Balčytis šių rajonų gyventojams veikiausiai natūraliai buvo priimtinesnis už Dalią Grybauskaitę.
„Tai pernelyg supaprastina ir subanalina situaciją. <...> Šitas regionas greičiau Z. Balčytyje matė savo kandidatą, nes D. Grybauskaitė save pozicionavo kaip dešiniųjų atstovę daugeliu atveju kalbėdama tezes, kurios būdingos konservatoriams“, – teigė L. Bielinis.
Romualdas Bakutis 
