Pietrytinis aplinkkelis nuo HES‘o iki Ateities plento, projektuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną ir būsimas transporto mazgas Vilijampolėje, ties Brastos, Jurbarko bei Neries krantinės gatvių sankirta. Šiuos tris ryškiausius ateities projektus savivaldybės vadovai pristatė ketvirtadienį Kaune viešėjusiam susisiekimo ministrui Jaroslav Narkevič su komanda.
„Važiuojant pro Kauną, akivaizdžiai matyti pokyčiai ir toliau vykstantys darbai. Miestas investuoja dukart tiek lėšų, kiek skiriama iš valstybės. Tai yra įspūdinga. Skaičiuojant procentine išraiška, tikriausiai esate lyderiai Lietuvoje. Manau, Kaunas yra sparčiausiai besivystantis miestas, puikiai bendradarbiaujantis su mūsų ministerijai pavaldžiomis įmonėmis“, – ligšiolinį progresą palankiai vertino ministras Jaroslav Narkevič.
Tuo metu V. Matijošaitis suskaičiavo, kad šiemet Kauno gatvių, pėsčiųjų bei dviračių takų remontui ir atnaujinimui skirta rekordinio dydžio suma – apie 50 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarė maždaug 28 mln. eurų ir dar 22 milijonai tai lėšos skirtos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano.
Kauno meras pridūrė, kad gatvės mieste tampa ne tik lygios, bet ir tvarkingai suženklintos. Čia jis prisiminė dažnu diskusijų objektu tampančius vadinamuosius rombus ir pastebėjo, kad per šiuos metus pėsčiųjų perėjose nebūta aukų.
Susitikimo metu taip pat diskutuota apie Lietuvoje vis sparčiau gaivinamą laivybą, Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyvas bei miestui ir visai šaliai strateginę reikšmę turintį „Rail Baltica“ projektą.
Jau kitąmet Kaune planuojama pradėti pietrytinio aplinkkelio statybų pirmą etapą – apvažiavimą nuo HES‘o iki Amalių. Be to, Kaunas tęsia būsimo tilto per Nemuną projektavimo darbus, siekiant sumažinti statybų kaštus. Jis sujungtų Vilijampolę ties Kėdainių gatve su kitapus upės esančia Marvele. Taip pat miestas toliau puoselėja planus įgyvendinti stambų projektą kardinaliai pakeičiant eismo srautų valdymą ties P. Vileišio tiltu Vilijampolėje – tam reikalingos maždaug 10 mln. eurų investicijos.
Ministras Jaroslav Narkevič žadėjo peržvelgti galimus finansavimo šaltinius, kurie padėtų sparčiau vystyti tokio masto projektus: „Mūsų prioritetas – atkreipti dėmesį ir dar labiau remti aktyvias savivaldybes. Ieškosime galimybių prisidėti ir prie kitų ambicingų Kauno projektų, nes aiškiai matyti, kad miestui puikiai sekasi juos įgyvendinti.“
Greta visų aptartų projektų bei darbų buvo paliestas ir Susisiekimo ministerijai pavaldaus Lietuvos pašto centrinių rūmų Kaune klausimas. V. Matijošaitis pakartojo miesto poziciją, kad išskirtinis architektūros objektas Laisvės alėjoje turėtų būti sutvarkytas ir puošti reprezentacinę miesto erdvę, tačiau panaudoti jį savivaldos funkcijoms vykdyti būtų neracionalu.
„Mes bandome suteikti galimybę visiems visuomenininkams, menininkams pateikti savo pasiūlymus, kaip įveiklinti pastatą. Tokia visuomeninė veikla, be abejo, kainuoja, ji nėra verslo projektas, kuris užsidirbtų. Mes esame pasiruošę rasti lėšų, kad tas pastatas būtų veiklus“, – sakė ministras Jaroslav Narkevič.
Per darbinį vizitą Kaune J. Narkevič apžiūrėjo vieną stambesnių projektų – magistralėje A1 vykstančias naujojo tilto statybas per Nerį. Po susitikimo su Kauno miesto vadovais susisiekimo ministras lankėsi valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioje bendrovėje „Kelių priežiūra“.
Susisiekimo ministerijos inf.
