Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, siūlomos tam tikros pataisos.
"Priėmus vadinamąjį "saugiklių" įstatymą, be abejo, jau gauname pirmuosius argumentus, kodėl reikėtų gal vienaip ar kitaip ir ką reikėtų pataisyti. Šiandien apie tai ir diskutavome", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministras.
V. Jukna patikslino, kad iki 5 hektarų yra sumažinamas įsigyjamos žemės plotas (šiuo metu galima įsigyti 10 hektarų), panaikinami atsiradę suvaržymai kredituojant žemę - žemė negali būti naudojama kaip užstatas.
"Diskusijoje buvo keliamas klausimas dėl savivaldos įtraukimo vėlgi į leidimų išdavimą. Matyt, čia (...) reikia platesnių diskusijų", - sakė V. Jukna.
Specialistai įvertins šiuos siūlymus, ir Seimui bus teikiamas patobulintas variantas.
5 hektarų riba, nuo kurių bus taikomi saugikliai, pasak ministro, pasirinkta įvertinus ūkių dydį ir atsižvelgus į pageidavimą galimai apriboti spekuliacijas žeme.
V. Jukna nesiėmė vertinti, kokį poveikį padarė saugiklių įvedimas.
"Be abejo, rinkoje šioks toks sąstingis yra pastebimas. Natūralu, kad, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, atsiradus tam tikroms naujovėms, pataisoms visada kurį laikotarpį jaučiamas sąstingis", - tęsė jis.
Ministro žiniomis, kol kas iš užsienio subjekto negauta nė vieno oficialaus prašymo dėl žemės įsigijimo.
Kaip jau skelbta, ūkininkams didžiausią nerimą sukėlusi žemės įsigijimo taisyklė numato, kad asmuo gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 hektarų, o vienos šeimos nariai gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.
Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus. Konservatorių frakcijos narys Kazys Starkevičius buvo siūlęs numatyti išlygą ir kredito įstaigoms, nes dėl tokio reglamentavimo kyla ūkininkams taikomos palūkanos. Tačiau tokie nuogąstavimai Seimo narių neįtikino.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Seime pateiktame nutarime referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną.
Lietuvoje dirbamoji žemė sudaro 2,8 mln. hektarų. Šiuo metu be apribojimų galima įsigyti iki 10 hektarų žemės.
