„Valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė nutarimui pritarti.

„Visame pasauly keičiasi paradigma, mes traukiamės nuo tos politikos, kai iš esmės draudžiama valstybės aktyvi ekonominė veikla. (...) Žiūrime, kaip veikia vienos ar kitos rinkos, matom rinkų veikimo pliusus ir minusus, ir ten, kur reikia, valstybės spaudimas turėtų atsirasti. Tai daro ir skandinavai, ir amerikiečiai – visos pažangios šalys“, – sakė T. Tomilinas.

Tuo metu konservatorių frakcijos narė Gintarė Skaistė sakė, jog šiuo nutarimu manipuliuojama gyventojų jausmais ir nepasitenkinimu komerciniais bankais.

„Šitas darinys nebus tradicinis bankas (...), todėl jūsų sukelti lūkesčiai dėl mažesnių būsto palūkanų ar paslaugų įkainių neturi jokio pagrindo, nes tai bus labiau verslo kreditavimo fondas dėl savo prigimties turintis potencialo tapti politinės korupcijos židiniu“, – sakė G. Skaistė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, jog šio banko reikia tam, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) būtų lengviau kredituojamas.

„Mes tą turime suprasti, kad jeigu verslas negaus finansavimo, negalės pasiskolinti, jis negalės dirbti, tai, vadinasi, negalės mokėti mokesčių valstybei“, – sakė V. Ąžuolas.

Konservatorius Jurgis Razma pritarė minčiai apsvarstyti tokio banko kūrimo galimybę, tačiau kritikavo nutarimą.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė sakė, kad šiam bankui įkurti reikės labai daug lėšų, o realus poveikis ekonomikai yra neapskaičiuotas.

Nutarimu Vyriausybė įpareigojama pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.