„Valstybinis bankas sudaro galimybes efektyviai įgyvendinti valstybės investicinę politiką, kuri naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje lems Lietuvos ekonomikos kokybinį atsinaujinimą. Valstybinis bankas, skirtingai nei komercinis, yra pajėgus įgyvendinti tikrąją anticiklinę politiką ir remti verslą nuosmukio metu, o ne elgtis procikliškai – „užsukti kranelius“ tada, kai lėšos labiausiai reikalingos“, – feisbuke sako G. Nausėda. M
Pasak prezidento, toks bankas taip pat galėtų pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, kuris pastaruoju metu yra mažiau prieinamas.
Tačiau G. Nausėda nurodo, kad mažmeninės paslaugos neturėtų būti tokio banko veiklos sritis.
„Valstybinis plėtros bankas arba nacionalinis fondas, kad ir kaip jį pavadintume, neturėtų statyti kioskelių „a la Snoras“ visose šalies savivaldybėse. Gyventojų aptarnavimo mažmeninės operacijos, nors ir yra svarbios paslaugos, neturėtų būti tokio banko veiklos sritis“, – teigia prezidentas.
Jis nurodė, kad kitą savaitę Prezidentūra organizuoja aukščiausio lygio ekspertų diskusiją nacionalinio plėtros banko klausimu, kurioje dalyvaus ir Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamentarų grupės siūlymui steigti Valstybinį plėtros banką.
Nutarimu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.