Pasak pranešėjos, Afganistane galima įžvelgti daug teigiamų pokyčių: koalicijos ir Afganistano kariai iš esmės stabilizavo šalį, sukurdami sąlygas vietos verslo bendruomenėms ir naujoms žiniasklaidos priemonėms; daugelis miestų afganų mano, kad tarptautinės bendruomenės pilietinių pastangos sukūrė galimybes liberalesnės ir atviresnės visuomenės vystymuisi; šalies miestuose atsirado aktyvi ir pasitikinti savimi pilietinė visuomenė; ženkliai pagerėjo švietimo galimybės, ir to rezultatas – geriausiai išsilavinusi karta per du dešimtmečius – pirmoji karta be tiesioginės karo patirties. U. Šmit duomenimis, šiuo metu 83 % Afganistano vaikų eina į mokyklą, 1/3 iš jų – mergaitės. Pranešimo projekte pažymima, kad neseniai šalies prezidentas ėmėsi iniciatyvų, gerinančių moterų teises, buvo patvirtintos moterų kvotos parlamente.

Tačiau šalis vis dar susiduria ir su daug iššūkių: norintys išreikšti savo pilietinę valią balsuodami rinkimuose sulaukia tiesioginių grasinimų; nuolatinių ilgalaikių pastangų reikalauja viešojo administravimo struktūrinės reformos įgyvendinimas ir kompetentingos, veiksmingai ir tinkamai sukomplektuotos valstybės tarnybos kūrimas; vis dar itin gaji korupcija.

„Manoma, kad vien 2012 metais afganistaniečiai sumokėjo 3,9 mlrd. JAV dolerių kyšių, tuo metu, kai visas metinis valstybės biudžetas yra mažesnis nei 8 mlrd. JAV dolerių“, – sakė U. Šmit.

Atokesnėse šalies vietovėse pasitaiko žmogaus teisių, ypač moterų, pažeidimų. 2013 m., lyginant su 2012 m. 36 % padidėjo žuvusių ir sužeistų Afganistano moterų skaičius (žuvo 235 moterys, 511 – sužeista).

Pranešimo projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nepaisant Talibano žlugimo, Afganistanas tebėra labai konservatyvi musulmoniška šalis. Dvasininkai mėgaujasi milžiniška įtaka gyventojams. Stebėtojai pažymi, kad per pastaruosius metus Afganistane išaugo religinių konservatorių įtaka, kuri pasireiškė protestais prieš tariamą tarptautinės koalicijos narių nepagarbą Islamui.

Pranešėjos teigimu, tarptautinei bendruomenei itin svarbu išlaikyti pakankamą paramą Afganistanui po 2014 m., dar daugiau dėmesio skiriant teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugai, tuo pačiu metu nuosekliai sustiprinant Afganistano institucijas, koordinuotai mokant policijos pajėgas ir teisėjus ir prokurorus.

„Ši šalis turi daug galimybių, joje yra daug žmonių, norinčių kovoti už Afganistano ateitį, jiems jau nusibodusi karo vadų valdžia, jie nori keisti šalies ateitį ir prašo paramos, prašo, kad padėtume rasti jų kelią į ateitį ir mes turime tai padaryti“, – pažymėjo Vokietijos parlamentarė.

U. Šmit teigimu, pozityviai nuteikia beveik dvigubai nei anksčiau didesnis Afganistano gyventojų aktyvumas pirmajame Prezidento rinkimų ture – balsuoti atėjo net 60 procentų gyventojų, iš jų 1/3 – moterys.

Savo patirtimi pasidalinęs Pakistano rašytojas ir žurnalistas Achmedas Rašidas (Ahmed Rashid) taip pat pažymėjo, kad pirmą kartą dviem rinkimuose pirmaujantiems kandidatams pavyko panaikinti etninį susiskaldymą, Per 250 metų šiuolaikinio Afganistano istorijos, pirmą kartą vyksta demokratinis galios perdavimas, tai, pasak A. Rašido, labai teigiamas poslinkis.