Komiteto posėdyje pirmasis pranešimą pristatęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius plačiau aptarė vieną aktualiausių klausimų - energetinio saugumo situaciją Europoje ir kokių veiksmų imtasi bei dar reikia imtis papildomai nacionaliniu, regioniniu, europiniu ir NATO lygmenimis.
"Energetinio saugumo požiūriu Europos žemynas ir Europos valstybės yra ganėtinai unikalioje situacijoje. Būdama viena didžiausių rinkų, Europa susiduria su fragmentacija, konkurencijos stoka, priklausomybe nuo importo, energijos tiekimo patikimumo stoka. Tik labai nedaugelis Europos valstybių turi savo energijos išteklių ir sugeba jais apsirūpinti", - pabrėžė J. Neverovičius.
Energetikos ministras atkreipė dėmesį ir į dabartinę Ukrainos krizę, kuri, jo žodžiais, kelia nemažą rūpestį ES šalims, nes "per ją iš Rusijos importuojama maždaug pusė reikalingų gamtinių dujų". "Jei Ukraina ir Rusija nesusitars dėl dujų kainos ir skolų už dujas pamokėjimo, jau nuo rytdienos (birželio 1 d. - ELTA) Rusija gali nebetiekti dujų Ukrainai. Todėl rūpestis dėl galimo dujų tiekimo nutraukimo yra didelis, o rizika, kad dujų saugyklose, esančiose Ukrainoje, bus sukauptas nepakankamas jų kiekis ateinančiai žiemai, ir tai gali turėti pasekmių Vidurio ir Rytų Europos valstybių aprūpinimui dujomis, yra reali", - kalbėjo J. Neverovičius.
Jis apibendrino, kad energetinio saugumo didinimas Europoje yra bendras visų, susirinkusių į NATO PA pavasario sesiją Vilniuje, tikslas. Energetiniam saugumui didinti esą reikia siekti išnaudoti įvairius formatus ir instrumentus - nacionalinius, europinius ar suteikiamas NATO galimybes.
Parengto pranešimo "Europos energetinis saugumas: pietinis dujų koridorius" projektą Mokslo ir technologijų komitetui pristatė Turkijos Didžiojo Nacionalinio Medžliso ir Energetinio saugumo ir aplinkosaugos pakomitečio narys Osmanas Aškinas Bakas (Osman Bak). Pranešimo autorius pastebėjo, kad energetinis saugumas, ypač gamtinių dujų tiekimo saugumas, yra vienas sudėtingiausių klausimų Europoje, taip pat visoje euroatlantinėje zonoje. Esą Europos priklausomumui nuo gamtinių dujų importo tik augant, būtinybė plėtoti saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą Europai yra gyvybiškai svarbi.
"Itin reikšminga kalbėti apie Europos energetinį saugumą NATO PA kontekste. Asamblėjoje posėdžiauja įstatymų leidėjai iš valstybių, kurioms reikia bendradarbiauti gerinant Europos energetinį saugumą", - kalbėjo pranešėjas. Jo pastebėjimu, Europa turi sutelkti dėmesį į dujų maršrutų išteklių ir tiekėjų diversifikavimą. ES turėtų daugiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, turėtų padidinti pastangas siekiant prieiti prie naujų dujų išteklių. "Ji turi užtikrinti visas reikiamas jungtis savo teritorijoje. JAV ir Kanada gali prisidėti sprendžiant energetinio saugumo problemą: abi šios šalys turi padidinti dujų ir naftos eksportą į Europą", - įsitikinęs O. A. Bakas.
Pranešėjas pabrėžė, kad pagrindinė Europos energetinio saugumo problema - per didelė jos priklausomybė nuo apibrėžto tiekėjų skaičiaus: "Daugelis Europos valstybių yra visiškai arba didžiąja dalimi priklausomi nuo vieno tiekėjo. Pastarojo dešimtmečio gamtinių dujų krizė tarp Rusijos ir Ukrainos aiškiai parodė per didelį Europos priklausomumą nuo esamų tiekėjų".
Antrojoje Mokslo ir technologijų komiteto posėdžio dalyje pagrindinio pranešimo "Priešraketinės gynybos stiprinimas pasaulyje" projektą pristatęs Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Bendruomenių Rūmų atstovas Stivenas Gilbertas (Stephen Gilbert) pažymėjo, kad pasaulyje auga balistinių raketų grėsmė: skaičiuojama, kad šiuo metu per 30 valstybių turi balistines raketas arba ketina jas sukurti ar įsigyti. Valstybių, siekiančių turėti šį ginklą, skaičius nuolat auga. Kaip pabrėžė S. Gilbertas, didžiausią susirūpinimą kelia faktas, kad kai kurios balistinės raketos gali būti aprūpintos masinio naikinimo ginklais.
Nėra bendro sutarimo, ar priešraketinių sistemų dislokavimas sukuria stabilizuojantį ar vis dėlto destabilizuojantį poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui. Valstybės, siekiančios turėti priešraketinę gynybos sistemą, visų pirma, tiki, kad ji gali atgrasinti nuo balistinių raketų panaudojimo, o jeigu ir negalima atgrasyti priešiškų valstybių, galima sumažinti galimą žalą antpuolio atveju. Kiti tiki, kad itin pažangios ir produktyvios priešraketinės gynybos sistemos griauna abipusį atgrasymą, kenkia strateginio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo iniciatyvoms.
"Yra ir kritikuojančių priešraketinių sistemų stiprinimą. Jų nuomone, tokios sistemos gali sukurti saugumo problemų. Žinomos branduolinės jėgos pasaulyje gali palaikyti tokias sistemas kaip jų strateginių pozicijų susilpninimą. Jos taip pat norėtų pasilikti atsakomojo smūgio galimybę, - atkreipė dėmesį pranešėjas. - Nenorėčiau priimti sprendimo, kuri pusė yra teisesnė dėl priešraketinės gynybos sistemų. Tačiau yra kritiškai jas vertinančių valstybių. Rusija - viena iš tokių".
Mėgindamas atsakyti į klausimą, kaip reikėtų didinti pasitikėjimą priešraketinės gynybos sistemomis, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Bendruomenių Rūmų atstovas S. Gilbertas siūlo valstybėms didinti skaidrumą ir siekti glaudesnio bendradarbiavimo priešraketinės gynybos srityje. Tačiau, pranešėjo žodžiais, skaidrumas ir bendradarbiavimas privalo būti abipusis.
"NATO būtent tuo keliu ir eina. Nuo pat pradžių bendraudami su Rusija siekėme parodyti, kad NATO priešraketinės gynybos sistemos nėra nukreiptos prieš Rusijos strateginį branduolinį arsenalą. Jos sukurtos perimti priešiškų veikėjų ribotą išpuolių kiekį. Deja, Maskva ir toliau skeptiškai vertina šias sistemas. NATO ir toliau turi išlikti skaidri santykiuose su Rusija, siekti bendradarbiavimo. Tokia politika taip pat atimtų iš Maskvos pretekstą kurti ir didinti ginklų skaičių, nukreiptą prieš Aljansą", - kalbėjo S. Gilbertas.
Specialiojo pranešimo "Kibernetinė erdvė ir euroatlantinis saugumas", kuriame apžvelgtos tokios grėsmės, kurios gali tiesiogiai pakenkti nacionaliniam saugumui ir kurioms reikalingos nacionalinės bei tarptautinės gynybos pajėgos, projektą komiteto nariams pristatė Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos narys Filipas Vitelis (Philippe Vitel).
Pasak jo, didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui sudaro atakos, kylančios iš kibernetinių programų, prie kurių prisideda šalių vyriausybės. Pastebėta, kad pastaraisiais metais dramatiškai padidėjo išpuolių kariniame bei energetikos sektoriuose, kurie gali būti labai pažeidžiami dėl išaugusios priklausomybės nuo ryšių sistemų.
Pranešėjo žodžiais, kai įvyksta išpuolis prieš kurią nors NATO narę, poveikis jaučiamas visame Aljanse. Ataką patyrusios šalies viduje visų pirma taikomos nacionalinės kontrpriemonės, tačiau glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas, ypač NATO ir ES ribose, gali turėti reikšmingą vertę.
"NATO, ES ir nacionalinės strategijų kūrimas ir plėtojimas turi būti glaudžiai koordinuojamos ne tik dėl siekiamybės išvengti funkcijų dubliavimo, bet ir dėl to, kad kibernetinės grėsmės peržengia nacionalines ir regiono ribas", - tikino F. Vitelis ir, baigdamas specialiojo pranešimo pristatymą, pridūrė: "Sunku tikėtis, kad kibernetinės grėsmės artimoje ateityje išnyks, tikėtina, kad jos gali tik stiprėti".
Mokslo ir technologijų komiteto posėdyje Carnegie tarptautinės taikos fondo Berlyne Branduolinės politikos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Markas Hibsas (Mark Hibbs) kalbėjo apie Irano branduolinę programą, o "Tenere' Veritas" konsultantė, buvusi JAV Valstybės departamento Patikros, atitikties ir įgyvendinimo sekretoriaus padėjėja Pola de Suter (Paula de Sutter) pasisakė tema "Euroatlantinių ginklų kontrolė prastėjant santykiams su Rusija".
