„Pandemijos situacija dar kartą parodė, kad turi turėti kažkokią alternatyvą, nes, jei mes kalbėjome ir dar kalbame apie pagalbą įmonėms, ypač apie jų likvidumo užtikrinimą, surasti finansinį tarpininką praktiškai buvo misija neįmanoma“, – Seime žurnalistams sakė premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, VPB steigimas keltų ir tam tikrų iššūkių. Pasak S. Skvernelio, būtų būtina užtikrinti jo veiklos skaidrumą ir efektyvumą.
„Aš manau, kad dabar reikia kalbėti apie patį principą. (...) Aišku, yra tam tikros rizikos, reikia užtikrinti galimo banko veiką, veiklos skaidrumą, efektyvumą. Koks valdymo modelis būtų pasirinktas? Manau, kad tai galėtų būti arti 50/50 su valstybe ir su privačiu investuotoju“, – teigė premjeras.
Valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų grupės vardu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą svarstyti galimybę steigti Valstybinį plėtros banką (VPB).
Nutarimo projekte siūloma įgalioti Lietuvos Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Projekto autoriai konstatuoja, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos).
Jie pabrėžia, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o Valstybinio plėtros banko įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
Manoma, kad VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje.
