Susitikimo pradžioje Lietuvos Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad piliečiams šiandien galima pranešti svarbią žinią: nebelieka kliūčių laisvam judėjimui tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Tai labai svarbu, nes šiame regione driekiasi svarbiausios transporto, energetikos, gynybos arterijos, jungiančios Baltijos regioną su Europos šalimis, rašoma Ministro pirmininko pranešime spaudai.

Pasak premjero, atsakinga abiejų Vyriausybių politika leido suvaldyti pandemiją, tačiau privalome išlikti budrūs. Baltijos valstybių, Lietuvos ir Lenkijos sveikatos apsaugos ir užsienio reikalų ministrai tęs glaudų koordinavimą, siekiant išvengti įvežtinių COVID-19 atvejų.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawiecis pasveikino Lietuvos premjerą ir Vyriausybę, kuri, kovojant su pandemija, priėmė sėkmingus sprendimus, tapusius pavyzdžiais Europai.

„Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra garantija, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. Esame suinteresuoti, kad mūsų pasienis taptų prekybos tiltu tarp šalių, todėl tvirtai įsipareigojome pagal numatytus tvarkaraščius užbaigti „Via Baltica“ rekonstrukciją. Sveikinu Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių bendrus projektus. Siekiame keleivinio susisiekimo geležinkeliu tarp Vilniaus ir Varšuvos plėtros“, – sakė Lietuvos premjeras.

Abi šalys yra įsipareigojusios iki 2026 m. įgyvendinti projekto „Rail Baltica“ darbus – tai itin svarbu siekiant užtikrinti karinį mobilumą Europoje.
Pažymėta, kad Baltijos valstybės ir Lenkija kartu gegužės 26 d. pateikė 1,2 mlrd. eurų paraišką antrajam sinchronizacijos etapui. S. Skvernelis padėkojo Lenkijos premjerui už paramą „Harmony Link“ jungties tiesimui, sinchronizacijos projektui ir už Lenkijos principingą laikyseną dėl elektros iš nesaugios Astravo AE nepirkimo.

Akcentuota, kad saugumo ir gynybos politikos kontekste Europos Sąjungos (ES) lėšos kariniam mobilumui, JAV karių priėmimas ir transatlantinių ryšių plėtra yra bendri Lietuvos ir Lenkijos prioritetai.

Aptariant ES politiką pažymėta, kad Lietuva ir Lenkija turi bendrų interesų, todėl glaudžiai koordinuojamos pozicijos dėl ES daugiamečio biudžeto ir Europos ekonomikos gaivinimo plano.

Lietuvos Vyriausybės vadovo įsitikinimu, popandeminis laikotarpis atveria istorinę galimybę sutarti dėl orientuotos į ateitį Europos ir Lietuvos ekonomikos krypties. Mūsų regionas yra pasirengęs stiprinti ES ekonominį savarankiškumą susigrąžinant gamybą iš Azijos šalių.

Pabrėžta, kad Lietuva remia ES bendrąją rinką, tačiau didelį susirūpinimą kelia ES mobilumo paketas, kurio nuostatos aiškiai diskriminuoja mūsų vežėjus.

Lietuvos premjeras pareiškė tikįs, kad pandemija atsitraukė ir dar šią vasarą bus galima kartu pažymėti Žalgirio mūšio 610 metų sukaktį bei aptarti detalius bendradarbiavimo planus.