Už projekto atmetimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikimu, balsavo 50 parlamentarų, 22 – susilaikė, o 14 balsavo prieš. Liustracijos būtinybę palaikė tik visi LLRA-KŠS frakcijos nariai ir maža dalis „valstiečių“.
Prieš balsavimą Z. Jedzinski pabrėžė, kad 2015 metais KGB bendradarbių pavardės buvo įslaptintos 75 metams. „Mano nuomone, tai buvo didelė klaida. Mat Liustracijos įstatymas buvo priimtas su sąlygomis. Viena pagrindinių sąlyga buvo ta, kad tie, kurie yra įslaptinti, negali būti šantažuojami ir persekiojami. Deja, ir tuomet, ir šiandien ši sąlyga nevykdoma“, – sakė Z. Jedzinskij.
Liustracijos įstatymo projekto iniciatorius daugybę kartų tikino, kad neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol kelia problemų ir valstybei, ir piliečiams. Mat buvę bendradarbiai gali būti šantažuojami ir jais gali naudotis tie, kurie turi prieigą prie slaptųjų dokumentų. Kaip argumentus už būtinybę surengti visuotinę liustraciją jis pateikė kelis faktus.
Taigi 1997 metais Vytautas Landsbergis, paklaustas, ar būdamas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas skirtų Artūrą Paulauską generaliniu prokuroru, jei būtų žinojęs, kad jo tėvas buvo KGB pareigūnas, atsakė, kad pasvarstytų. Priminė ir tai, kad už visų buvusių KGB bendradarbių pavardžių paviešinimą ne kartą pasisakė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri dar kandidatuodama į Lietuvos Respublikos prezidento postą sakė, kad buvusių TSRS slaptųjų tarnybų bendradarbių pavardžių atskleidimas apsaugotų juos nuo puolimų ir kaltinimų. Parlamentaras pacitavo ir Valstybės saugumo departamento direktorių Darių Jauniškį, kuris 2019 metais žurnalistų paklaustas, ar jo vadovaujamas departamentas turi duomenų apie tai, jog išorės jėgų yra šantažuojami šiuo metu postus valstybės institucijose užimantys buvę KGB bendradarbiai, atsakė, kad „yra žinoma tokių atvejų“.
LLRA-KŠS jau kelerius metus siekia, kad būtų atskleistos buvusios Tarybų Sąjungos slaptų specialiųjų tarnybų bendradarbių pavardės. Liustracijos įstatymo projektą LLRA-KŠS frakcija įregistravo Seime 2017 metų rugsėjį, tačiau jis buvo atmestas po pateikimo. 2018 metais frakcija vėl pateikė projektą ir tų metų birželį po pateikimo jis buvo priimtas. Tolesnis jo svarstymas buvo ilgai atidėliojamas. Antradienį, birželio 2 d., po svarstymo Seimas ir vėl atmetė Liustracijos įstatymo projektą.
Pokalbyje su portalu L24.lt Z. Jedzinskij sakė, kad vėl teikti Seimui projektą galima po pusės metų, tad jau naujos kadencijos Seime (dabartinė Seimo kadencija baigiasi šių metų spalį). Pridūrė, kad jeigu LLRA-KŠS iškovos Seimo nario mandatus naujoje kadencijoje, tai „tikrai mūsų frakcija grįš prie projekto, nes tai yra aktualus klausimas, ir kaip pabrėžė Valstybės saugumo departamento direktorius, „šantažuojama buvo, yra ir bus, kol nebus atlikta visuotinė liustracija“.
– Buvusi prezidentė D. Grybauskaitė rinkimų kampanijos metu sakė, kad į „Sąjūdį“ infiltruotų buvusių KGB bendradarbių lyginamasis svoris toks didelis, kad artimiausiu laiku Liustracijos įstatymą sunku bus įgyvendinti. Taigi tikrai tokių asmenų yra daug ir Vyriausybės struktūrose, ir Seime, ir tarp teisėjų ar kitose valstybės struktūrose, todėl liustracijos procesas ir stabdomas. Tai ne tik mano nuomonė, bet ir visų tų, kurie pritaria šiam įstatymui, – apgailestavo Z. Jedzinskij.
Vilniaus krašto savaitraštis
