Už tai penktadienį balsavo 6 komisijos nariai, prieš buvo 5.
Seimo komisija, įpareigota iki gegužės 30 d. pateikti išvadas, darbą baigė. Tyrimo komisijos pirmininkas Petras Gražulis artimiausiu metu ketina įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate komisijos išvadas, kurios turėtų būti pateiktos Seimui kitą savaitę.
Komisijai vadovavęs P. Gražulis neslėpė nusivylimo balsavimo rezultatais.
"Šiek tiek jaučiuosi nusivylęs, nes manau, kad Seimo nariai turi išankstinę nuomonę, ir jiems teisingumas nelabai rūpi. Pateikėme nemažai faktų, pavyzdžiui, vienas iš tokių faktų, kada buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo nario Manto Adomėno, kuris visą Konstitucinį Teismą išvadino "chunta" ir, deja, prokuratūra mums, komisijai, duoda atsakymą, kad jie šito klausimo nenagrinėjo", - žurnalistams sakė P. Gražulis.
Politikas sakė esąs už teisingumą, už tai, kad nebūtų dvigubų standartų. "Aš neteisinu V. Uspaskicho, jis yra kaltas, bet kalti ir kiti, bet vienas teisiamas, o kiti ne", - piktinosi P. Gražulis.
Jis prognozavo, kad Seime "visos sisteminės partijos - socialdemokratai, liberalai ir konservatoriai" balsuos už tai, kad būtų atimta V. Uspaskicho teisinė neliečiamybė.
Laikinoji tyrimo komisija nepritarė išvadai, kurioje buvo siūloma Seimui neduoti sutikimo Seimo narį V. Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Už tokią komisijos pirmininko P. Gražulio parengtą išvadą penktadienį balsavo 5 parlamentarai, 3 buvo prieš ir 3 susilaikė.
Šią išvadą P. Gražulis 5 parlamentarų vardu ketina pateikti kaip atskirą nuomonę.
Joje ketinama pažymėti, kad komisijos surinkti duomenys, Seimo nario V. Uspaskicho paaiškinimai leidžia manyti, kad "generalinio prokuroro prašymas dėl sutikimo Seimo narį Viktorą Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę yra nepagrįstas".
"Komisija negali spręsti ir vertinti visų aplinkybių, nes kompetentingos institucijos nesuteikė galimybės susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais, nepateikė viso įrašo (pateikė tik jo ištrauką), kuriame Seimo narys V. Uspaskichas atsako į žurnalistės provokuojamus klausimus, todėl manoma, kad reikėtų vadovautis Konstitucijos 62 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kad Seimo narys neatsako už pasakytas kalbas ir pareikštas nuomones, kai eina savo pareigas. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje baudžiamoji atsakomybė santykinai sukelia labai sunkius padarinius, todėl turi būti siekiama kuo kruopščiau ištirti visus būtinus įrodymus, o įrodymų nesant, vadovautis Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu bendru principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nesant objektyviems argumentams dėl galimos nusikalstamos veikos, Komisija negali leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. Uspaskicho, suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę", - sakoma atskirojoje nuomonėje.
P. Gražulio nuomone, V. Uspaskicho atveju gali būti taikomi dvigubi standartai, o pats procesas politizuotas.
Tuo tarpu Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Sergejus Jovaiša mano, kad "komisija nėra teismas".
"Mes tiesiog radome pakankamai motyvų, dėl ko V. Uspaskichas turėtų prieš teismą atsakyti. Jeigu yra iškeltas toks prokurorų prašymas, tokia nuomonė, tai mes tikrai neradome priežasčių manyti kitaip", - komentuodamas komisijos sprendimą žurnalistams sakė politikas.
Pasak liberalo Algio Kašėtos, nepaisant negarbingų siekių vilkinti komisijos darbą, sprendimas vis dėlto priimtas. "Būtų buvęs blogas precedentas, jeigu komisija būtų nepabaigus darbo, tai būtų ateičiai galimybė politizuoti šitą procesą", - mano A. Kašėta.
Komisijoje dirbo 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių.
Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį V. Uspaskichą.
Ikiteisminis tyrimas dėl nepagarbos teismui pradėtas, kai pernai liepos 28 d. šis Seimo narys Vilniaus oro uoste atsakydamas į žurnalistų klausimus pasisakė apie Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius apkaltinamąjį nuosprendį vadinamojoje Darbo partijos byloje.
Prokurorų vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad savo veiksmais V. Uspaskichas galimai parodė nepagarbą teismui.
