Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo komisijos pirmininkas "tvarkietis" Kęstas Komskis.
Komisija mano, kad iki numatyto termino, tai yra iki gegužės 31 d., ji nespės užbaigti darbo.
Darbą pradėjusi komisija nutarė sudaryti ekspertų grupę, kurioje dirbs 5 teisininkai, besispecializuojantys konstitucinės ir tarptautinės teisės srityje.
Į kitą savaitę vyksiantį posėdį komisija ketina kviesti Konstitucinio Teismo pirmininką, teisingumo ministrą, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Teisėjų tarybos, Advokatų tarybos, Teisininkų draugijos vadovus.
Seimo nutarimas įpareigoja komisiją išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas byloje pagal pareiškėjo R. Pakso skundą dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo.
Komisija aiškinsis, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110 sesijos konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atkūrimo nuo 2004-ųjų.
Komisija turės išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Lietuva pažeidė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kokių veiksmų valstybė turi imtis, kad ateityje pažeidimų būtų išvengta. Tyrimo komisija turėtų atsakyti, kaip valstybės institucijos turi nustatyti piliečių teisių dalyvauti viešojoje politikoje, teisės balsuoti ir būti renkamam bei teisės į valstybės tarnybą pažeidimų prevenciją.
"Neproporcingas, neobjektyvus ir nepagrįstas apribojimas būti renkamam Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir draudimas visą gyvenimą kandidatuoti į Respublikos Prezidentus, eiti Ministro Pirmininko bei Vyriausybės nario pareigas pažeidžia Prezidento Rolando Pakso politines teises, yra naikintinas ir turi būti pašalintas iš Lietuvos Respublikos teisės", - konstatuojama Seimo nutarime.
Jame reiškiamas susirūpinimas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadų, kad Lietuvos Respublika pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, piliečiams garantuojantį teisę balsuoti ir būti išrinktiems per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise.
Seimui siūloma atsižvelgti į tai, kad nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, įpareigojantis Lietuvą nustatyti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai neprieštaraujantį rinkimų teisinį reguliavimą.
