"Tai neseniai siūlė kai kurie Seimo nariai, dalis ir tų pačių, kurie dabar nori jas panaikinti, kad jos atsirastų. Aš manau, kad Seimo narių yra kompetencijos klausimas, ir jie tegu sprendžia", - ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ministras Pirmininkas.

Siūlymą sumažinti šventinių - nedarbo dienų skaičių, išbraukiant gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena) ir birželio 24 d. (Rasos ir Joninių diena) iš Darbo kodekso švenčių dienų sąrašo, pateikė Seimo nariai konservatoriai Antanas Matulas ir Dainius Kreivys. Tokias pataisas įregistravę parlamentarai siūlo įtraukti šias dienas į atmintinų dienų sąrašą.

"Lietuva pagal pragyvenimo lygį ir BVP, tenkantį vienam šalies gyventojui, toli gražu nėra ekonomiškai stipri, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Daugiausiai Europoje švenčia Kipras, net 16 dienų. Lietuva kartu su Slovakija, Malta ir Lichtenšteinu švenčia net 15 dienų. Tuo tarpu Prancūzija turi 14 švenčių, kurios paskelbtos nedarbo dienomis, Jungtinė Karalystė turi 8 dienas, Vokietija - 9 dienas ir pan. Lietuvoje nedarbo diena atneša nuostolių tiek įmonei, tiek valstybei. Vidutiniškai per vieną nedarbo dieną į valstybės biudžetą neįplaukia iki 100 mln. Lt", - tokius argumentus dėsto konservatoriai.

Gegužės 1-oji, kaip viso pasaulio darbininkų solidarumo diena, buvo paskelbta 1988 m. Paryžiaus 2-ojo tarptautinio kongreso. Tuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti darbininkams įveikti skurdą, darbininkų sveikatą.

Pasak A. Matulo ir D. Kreivio, Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti okupacijos metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę gegužės 1-oji, kaip nedarbo diena, buvo įteisinta 1996 m.

Jų duomenimis, gegužės 1-oji nėra nedarbo diena Airijoje, Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Izraelyje, Gruzijoje, Armėnijoje, Mongolijoje, Maltoje ir kt.

Pasak A. Matulo ir D. Kreivio, Joninių šventės apeigose ir šiandien tebevyrauja senieji, pagoniški elementai - magija, saulės, ugnies, vandens ir augalijos kultai. "Paprastai šios dienos šventiniai renginiai vyksta vakarais, o pastaraisiais metais dėl per didelio alkoholio suvartojimo neišvengiama įvairių nelaimių", - sako pataisų iniciatoriai.

Jų teigimu, birželio 24 d. nešvenčia (darbo diena): Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Lenkija, Olandija, Norvegija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos valstybės.

A. Matulas ir D. Kreivys prognozuoja, kad, priėmus siūlomas pataisas, į valstybės biudžetą papildomai įplauktų iki 200 mln. Lt. Šias lėšas, jų nuomone, būtų galima panaudoti didinant įvairių sričių darbuotojų atlyginimus ir sprendžiant kitas problemas.

Šiuo metu Lietuvos darbo kodekse gegužės 1 d. ir birželio 24 d. yra švenčių dienų sąraše.