Kalbėdamas apie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo pažangą, ministras akcentavo šiuo metu vykdomus statybos darbus ir pabrėžė, kad Lietuva turi priemonių planą, kaip padidinti įgyvendinimo efektyvumą ir užbaigti projektą iki 2026 metų.

„Rail Baltica“ yra svarbiausias transporto infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje. Jis yra mūsų nepriklausomybės ir integracijos į ES simbolis. Todėl ir toliau tikimės asmeninio Jūsų dėmesio šiam mums visiems svarbiam projektui“, – sakė J.Narkevič.

Ministras informavo komisarę, kad europinė vėžė dar iki šių metų pabaigos sujungs Kauno centrinę stotį su Palemono intermodaliniu terminalu. Praėjusiais metais Lietuvoje baigtas 1741 sklypų paėmimas pagrindinei geležinkelio linijai suformuotame koridoriuje į šiaurę nuo Kauno. Šiais metais bus skelbiamas pirkimas statybos darbams, statybą nuo Kauno link Lietuvos ir Latvijos sienos numatoma pradėti 2021 metais.

Šiemet projekto įgyvendinimą koordinuojanti įmonė „RB Rail“ pateiks bendrą paraišką, kurioje bus numatytas ir statybų į šiaurę nuo Kauno (arba šiaurinėje „Rail Baltica“ linijos atkarpoje) tolesnis finansavimas.

„Šiuo metu vyksta diskusija dėl viso projekto įgyvendinimo modelio efektyvumo. Sutinku su savo kolega Latvijos ministru, kad kiekviena projekto šalis turėtų pasirinkti savo atveju efektyviausią projekto įgyvendinimo variantą. Norint vykdyti savo planą Lietuvoje, mums reikia, jog projekto įgyvendinimo struktūra Lietuvoje nebūtų keičiama, o projekto partneriai orientuotųsi į statybas“, – sakė J.Narkevič.

Ministras taip pat akcentavo, kad būtina užtikrinti projekto finansavimą 2021-2027 m. periodu Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžete.

Lietuvos Susisiekimo ministerijos atstovai su EK transporto komisare Adina Valean aptarė ir daug diskusijų ES šalyse sukėlusį Mobilumo paketą. J. Narkevič pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Komisija, kuri numatė iki paketo nuostatų įsigaliojimo atlikti papildomą poveikio vertinimą.

„Esame dėkingi Europos Komisijai už konstruktyvų požiūrį ir lyderystę, kurią Komisija parodė įsipareigodama atlikti papildomą vilkikų grąžinimo reikalavimo vertinimą. Ne tik mums, bet ir prekes siunčiančioms verslo įmonėms susirūpinimą kelia vilkiko grąžinimas į įsikūrimo šalį kas 8 savaites. Manome, kad tokia priemonė neabejotinai skaudžiai atsilieps ne tik mūsų regiono, bet ir visi Bendrijos aplinkai“, – sako J.Narkevič.

Ministro nuomone, Europos Komisija taip pat galėtų įvertinti, ar Mobilumo pakete nustatyti vežėjų veiklos apribojimai neprieštarauja bendros rinkos veikimo principams.

Susisiekimo ministras J. Narkevič komisarei patvirtino Lietuvos paramą Europos Komisijos „Žaliojo kurso“ iniciatyvai. Susisiekimo ministerija numato sukurti planavimo modelį, kuris leistų įvertinti įvairių aplinkosauginių priemonių taikymo perspektyvas ir poveikį transporto keliamai taršai mažinti. Ministras akcentavo, kad norint mažinti transporto sektoriaus keliamą taršą, reikia numatyti ambicingą finansavimą tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu.

Ministras taip pat priminė ES šalių pasiekiamumo problemą ir pasiūlė komisarei tikslą – sujungti ES sostines tiesioginiais skrydžiais, kurie paskatintų  tolygų visų ES regionų ir šalių vystymąsi. Tiesioginių skrydžių atsiradimas į visas ES šalis galimai prisidėtų ir prie CO2 emisijų mažinimo tikslų.

Susisiekimo ministras J.Narkevič pakvietė komisarę Adina Valean apsilankyti Lietuvoje.