Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu.
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (...). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje. Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
