Valdis Dombrovskis, kalbėdamasis su Lietuvos radijo žurnalistu Tomu Dapkumi, taip pat pasidalijo mintimis apie Lietuvos sprendimus banko „Snoras“ istorijoje, skrydžių bendrovės „airBaltic“ ateitį, branduolinių jėgainių Baltijos regione statybas bei Rusijos įtaką Latvijos vidaus politikai.
Lietuvos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos centrinio banko rekomendaciją, nacionalizavo „Snoro” banką. Po šio sprendimo buvo sustabdyta „Latvijas Krajbanka“ veikla. Ar Latvija yra patenkinta Lietuvos veiksmais?
Pirmiausia buvo priimtas Lietuvos banko sprendimas, po to – atitinkamas Latvijos finansų ir kapitalo rinkos priežiūros komisijos sprendimas. Kadangi Lietuvoje buvo nuspręsta negelbėti banko „Snoras“, akivaizdu, kad mums teko uždaryti „Krajbanka“. Žinoma, tie sprendimai buvo pagrįsti apskaičiavimais, priimti apsvarsčius realias perspektyvas ir galimybes gelbėti banką, įvertinus, kiek tai kainuos, ir aš manau, kad iš tikrųjų tokie sprendimai turi būti priimami vadovaujantis ne emocijomis, o skaičiavimais.
Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Latvija buvo įspėta iš anksto, tačiau laiku nesiėmė veiksmų dėl „Latvijas Krajbanka“, dėl to šiuo laikotarpiu banke „Krajbanka“ buvo suspėta įvykdyti neteisėtų veikų, dėl kurių buvo pažeisti banko „Snoras“ interesai. Kaip vertinate šį pareiškimą?
Dėl Latvijos finansų ir kapitalo rinkos priežiūros komisijos veiksmų galiu pasakyti, kad tai nepriklausoma institucija, kuri priima sprendimus savarankiškai, bet, žinoma, situacija buvo labai sudėtinga, ir, kaip jūs žinote, šios komisijos pirmininkas dėl susidariusios situacijos atsistatydino. Šiuo metu parlamentinė tyrimų komisija giliau nagrinėja susidariusią padėtį, ir po šio tyrimo, manau, galima bus pateikti išsamesnių komentarų.
Koks likimas laukia skrydžių bendrovės „AirBaltic“ po „Krajbanka” žlugimo?
Neseniai pasinaudojome banko „Latvijas Krajbanka“ pasiūlymu išpirkti bendrovės „AirBaltic“ akcijų paketą, kuris priklausė bendrovei „Baltic Aviation Systems“, taigi šiuo metu Latvijos valstybei priklauso apie 99 procentus bendrovės „AirBaltic“ akcijų. Mes ketiname užtikrinti tolesnę bendrovės „AirBaltic“ veiklą, šiuo metu naujoji bendrovės administracija rengia bendrovės verslo planą, o galiausiai ieškosime strateginio investuotojo.
Per Europos Sąjungos energetikos tarybos posėdį Latvija atsisakė pritarti Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizavimui. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
Dėl šio klausimo pažymėtina, kad pirmiausia mes turime įvertinti visas tokio sprendimo sąnaudas ir jo teikiamą naudą. Tai nereiškia, kad nepalaikome šios iniciatyvos, bet mūsų priimamas sprendimas turi būti pagrįstas skaičiavimais, kiek mums tai kainuos ir kokią naudą atneš.
Kaip manote, kada toks sprendimas bus priimtas?
Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių, šiuo metu skaičiavimai atliekami, be to, ir Europos Komisija dirba šia kryptimi, tad manau, kad sprendimas bus priimtas tinkamu laiku.
Kokie yra Latvijos planai dėl suskystintųjų dujų terminalo statybos: ar Latvija statys jį pati, ar kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, ir kuris terminalas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų?
Kaip žinoma, šiuo metu tai yra atviras klausimas, dėl jo buvo diskutuojama daugiau nei metus, kol kas galutinis sprendimas dar nepriimtas, nes kiekviena valstybė turi savo poziciją.
Prieš keletą mėnesių paprašėme Europos Komisijos šiuo klausimu atlikti tyrimą, kad problema būtų įvertinta regioniniame kontekste ir surastas geriausias būdas, kaip išvengti visiškos regiono priklausomybės nuo bendrovės „Gazprom“ dujų.
Manome, kad Latvijos geografinė padėtis tam yra labai tinkama, nes, pavyzdžiui, iš Rygoje esančio suskystintųjų dujų terminalo būtų patogu perpumpuoti dujas į Inčukalno dujų saugyklą, iš kurios dujos galėtų būti paskirstytos Lietuvai ir Estijai jau esančiais vamzdynais, tad manome, kad tai yra didelis šio projekto pranašumas.
Be to, kiek ilgesnio laikotarpio perspektyvoje verta pastebėti, kad Lietuvos dujų vamzdynas, būdamas sujungtas su Latvijos dujotiekio sistema ir Inčukalno dujų saugykla, kartu galėtų tapti jungtimi tarp Latvijos vamzdyno ir Lenkijos Svinouiscio dujų terminalo.
Rusija ketina pastatyti vieną branduolinę jėgainę Kaliningrado srityje ir vieną jėgainę Baltarusijoje prie Lietuvos pasienio, netoli Vilniaus. Lietuva taip pat su savo partneriais ketina statyti branduolinę jėgainę Visagine. Koks Latvijos požiūris į tokią gausybę branduolinių reaktorių regione?
Neseniai lankiausi Visagine, gana išsamiai aptarėme šį klausimą su Ministru Pirmininku A. Kubiliumi, Latvija bet kuriuo atveju ketina dalyvauti Visagino projekte. Latvijai svarbiausia, kad projektas būtų konkurencingas kainos prasme „Nord Pool Spot“ elektros rinkoje, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad kainos išties turėtų būti konkurencingos.
Lietuvos žiniasklaida ir specialistai kritikuoja Lietuvos Vyriausybę dėl to, kad pateikiama per mažai informacijos apie branduolinės elektrinės Visagine projektą. Ar Latvija gavo iš Lietuvos atsakymus į visus rūpimus klausimus dėl Visagino elektrinės projekto?
Ne, mes gavome ne visus atsakymus, tačiau žinome, kad projektas šiuo metu yra plėtojamas ir atsakymai bus pateikti. Be to, jau minėto susitikimo metu mes kalbėjomės su Visagino branduolinės elektrinės projektą administruojančia bendrove, kuri pateikė išsamesnių duomenų ir skaičiavimų, tačiau ši informacija kol kas viešai neskelbtina.
Per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų Rusijos Federacija nesiliovė dariusi įtaką Lietuvos vidaus reikalams. Kaip Latvija sprendžia šią problemą?
Mes taip pat puikiai žinome, kad tokia įtaka ar bandymai įvairiais būdais ją daryti egzistuoja, bet manau, kad tiesiog turėtume žinoti, kokie yra mūsų interesai, ir labiau tuos interesus akcentuoti.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius siūlo didinti tiesiogines išmokas ūkininkams vykdant Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Ar Latvija palaiko tokią poziciją ir kokios yra galimybės iškovoti didesnes išmokas?
Taip, šį klausimą mes taip pat ne kartą esame išsamiai aptarinėję su Baltijos šalių ministrais pirmininkais, Latvija taip pat reikalauja didesnių tiesioginių išmokų, nes Baltijos šalys, pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą, vėl gaus mažiausias tiesiogines išmokas iš visų 27 ES šalių. Latvija siūlo nustatyti ribas išmokų dydžiui BŽŪP srityje, kad jos nesiskirtų nuo ES vidurkio daugiau nei 20 procentų į mažesnę ar didesnę pusę.
Vis dėlto jeigu tie 20 procentų yra pernelyg didelis reikalavimas, tai mes jo primygtinai nesilaikysime, tačiau tokiu atveju reikalaujame, kad tiesioginių išmokų dydis Baltijos šalių atžvilgiu būtų pakeltas bent jau iki panašaus lygio, kuris yra nustatytas Rumunijai, kas sudaro apie 200 eurų už hektarą.
Ir paskutinis klausimas. Europos Sąjunga susiduria su didelėmis ekonomikos problemomis. Kokia šiuo metu yra ekonomikos situacija Latvijoje?
Šiuo metu vyksta Latvijos ekonomikos plėtra, tikimės 5 procentų dydžio ekonomikos augimo šiais metais. Džiugina tai, kad pastebimas neblogas augimas pramoninės gamybos ir eksporto srityje. Pramoninė gamyba išaugo maždaug 11 proc., o eksportas šiais metais padidėjo maždaug 30 procentų.
Tai neabejotinai teigiamos tendencijos, tačiau mes įdėmiai stebime euro zonos krizę ir sumažinome ateinančių metų augimo prognozę: tikėjomės, kad ateinančių metų pradžioje augimas sudarys apie 4 procentus, tačiau jau prieš kelis mėnesius šią prognozę sumažinome iki maždaug 2,5 proc.
Tomas Dapkus
Lietuvos radijas, „Lietuvos diena“
