Vis dėlto G. Nausėda pabrėžė, jog taikos greitai tikėtis neverta, nes abiejų kariaujančių šalių vadovų požiūriai į kai kuriuos kertinius klausimus kardinaliai skiriasi.
„Ponas Zelenskis atsižvelgė į tuos mūsų prašymus, kad turėtų būti labai subalansuotos derybos ir nuolaidos turėtų būti daromos iš abiejų pusių. (...) Laikau tai pirmu žingsniu teigiama linkme, džiaugiuosi, kad pagaliau abi pusės sėdo prie derybų stalo. Jeigu šios diskusijos toliau bus tęsiamos ir tarptautinė parama ponui Zelenskiui bus pakankama, aš tikiuosi, kad galima nuveikti nemažai, bet yra tam tikrų raudonų linijų“, – antradienį lankydamasis Utenoje sakė G. Nausėda.
„Šiandien aš dar sunkiai įsivaizduoju (taiką – ELTA), matydamas abiejų pusių visiškai skirtingą požiūrį į rinkimų organizavimą: pirma sienos – po to rinkimai, ar pirma rinkimai – po to sienos. Manau, kad Ukrainos reikalavimas pirma sienos – po to rinkimai yra tikrai visomis prasmėmis daug labiau pagrįstas“, – pridūrė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį Paryžiuje susitikę Rusijos prezidentas V. Putinas ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitarė dėl visiško ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje. Tai numatyta įgyvendinti iki metų pabaigos.
Vis dėlto nebuvo išspręstas rinkimų separatistų kontroliuojamose teritorijose klausimas: V. Zelenskis teigia, kad, pirma, Kijevas turi atgauti pasienio su Rusija kontrolę ir tik tada gali įvykti rinkimai, o V. Putinas reikalauja, kad viskas vyktų atvirkštine tvarka.
Vis dėlto lyderiai susitarė dėl kalinių apsikeitimo. Nuspręsta, kad iki metų pabaigos abi pusės turėtų paleisti visus sulaikytuosius.
Taip pat sutarta patraukti karius iš dar trijų teritorijų konflikto zonoje ir įsteigti daugiau išvažiavimo-įvažiavimo punktų, kuriais galėtų naudotis gyventojai.
V. Putinas pareiškė, kad procesas juda tinkama linkme: „pažengėme daugeliu klausimu“.
