„Jau ketvirtus metus iš eilės kalbame apie tai, kad korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje yra 59 balai – esame 38 vietoje. Galime sau pripažinti, kad buksuojame vietoje, kai kalbame apie antikorupciją“ , – po Prezidentūroje vykusios apskritojo stalo diskusijos Tarptautinės antikorupcijos dienos progai paminėti teigė jis.
Pasak S. Muravjovo, Lietuvoje būtina didinti antikorupcinės politikos tempą, nes šis, pabrėžė jis, pastaruoju metu sulėtėjęs. Jo teigimu, šalyje nepotizmas lieka dažniausia korupcijos forma.
„Būtina padidinti antikorupcines apsukas, nes šiuo metu, atrodo, šiek tiek sulėtinome tempą. Būtent dėl to privalome kalbėti ne tik apie tai, kad kyšininkavimas Lietuvoje vis dar egzistuoja, bet ir apie tai, kad didžiausia korupcijos forma ir labiausiai paplitusi korupcijos forma yra nepotizmas – giminių ir bičiulių protegavimas“, – aiškino „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
S. Muravjovas atkreipė dėmesį, kad būtina daugiau dėmesio skirti vadovų atsakomybei bei konkrečių iniciatyvų kovoje su korupcija kūrimui.
„Aš labai norėčiau, kad ateinančias metais skirtume daugiau dėmesio konkrečių, pamatuojamų ir įgyvendinamų iniciatyvų kūrimui (...) Turime žymiai daugiau dėmesio skirti vadovų atsakomybei ir ta atsakomybė turi būti pamatuota. Mes turime suprasti, ar vienai įstaigai ir įstaigos vadovui sekasi geriau ar prasčiau tvarkytis su antikorupcija“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad skaidrumo siekti yra kur kas paprasčiau nei kovoti su korupcija.
„Skaidrumo siekti yra žymiai paprasčiau negu kovoti su korupcija, siūlyčiau pradėti nuo šito“, – apibendrino S. Muravjovas.
Pirmadienį Prezidentūra pranešė, kad ketina siūlyti naują su Specialiųjų tyrimų tarnyba parengtą Korupcijos prevencijos įstatymą, kuriuo atsakomybė už kovą su korupcija būtų nuleidžiama institucijų vadovams.