Susitikime daugiausia dėmesio skirta regioninio saugumo ir gynybos klausimams – Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri regiono saugumo iššūkiai, pasveikino didėjančius JAV karinių pajėgų kontingentus Lenkijoje ir Lietuvoje bei aptarė šių metų gruodžio mėnesio NATO Viršūnių susitikimo Londone darbotvarkę.
Prezidentai daug dėmesio skyrė energetinio saugumo klausimams, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto eigai, dujų ir elektros infrastruktūros įgyvendinimui. Kalbėta apie poziciją elektros energijos nepirkimo klausimu iš tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų neatitinkančių elektrinių. Lietuvos Prezidentas padėkojo Lenkijos Prezidentui už nuoseklią Lenkijos poziciją dėl Astravo AE, pažymėdamas, kad saugos reikalavimų neišpildymas Astravo AE išlieka grėsme visam ES regionui.
Susitikime skirtas dėmesys ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui. Prezidentai pažymėjo, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie regiono ekonominio augimo bei šalių integracijos. Sutarta siekti tinkamo finansavimo kitoje ES finansinėje perspektyvoje.
Apsikeista nuomonėmis dėl situacijos Rytų Kaimynystėje bei santykių su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Prezidentai sutarė, kad sankcijų politika Rusijos atžvilgiu turi būti tęsiama tol, kol jų įvedimo priežastys bus panaikintos. Abu Prezidentai pasisakė už ambicingą ES Rytų partnerystės politiką ir siekį remti šalių partnerių europinę aspiraciją. „Turime išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį Ukrainai, remti suverenitetą ir teritorinį integralumą, padėti vykdyti reformas“, – sakė Lietuvos Prezidentas.
Kalbėdamas apie santykius su Baltarusija, Prezidentas teigė, kad Lietuva pasiruošusi dialogui su Baltarusija, tačiau tai priklauso ir nuo Baltarusijos veiksmų, įskaitant branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimą, pažangą žmogaus teisių srityje.
Susitikime buvo aptarti ir ES darbotvarkės klausimai: derybos dėl Daugiametės finansinės perspektyvos, ES Mobilumo paketo, klimato kaitos. Sutarta ir toliau laikytis bendros pozicijos dėl sanglaudos politikos ir žemės ūkio finansavimo. Prezidentai sutarė siekti, kad Europos Parlamente ir Taryboje svarstomas ES Mobilumo paketo projektas būtų patobulintas, užtikrinant vidaus rinkos ir aplinkosaugos principų laikymąsi.
Lietuvos vadovas priminė kvietimą Lenkijos bankams kurtis Lietuvoje bei pasiūlė kitoms finansų, biotechnologijų ir inovacijų plėtros bendrovėms išbandyti galimybes Baltijos šalių rinkoje.
Lapkričio 22 d. Lenkijos ir Lietuvos pirmosios poros dalyvaus 1863-1864 m. sukilimo dalyvių ir vadovų laidotuvių ceremonijoje. Lenkijos Prezidentas Lietuvoje lankosi mūsų šalies vadovo Gitano Nausėdos kvietimu, kuris perduotas pirmojo šalių vadovų susitikimo Varšuvoje metu liepos mėnesį.
Prezidento komunikacijos grupė
