A. Krupavičius įsitikinęs, kad „Drąsos kelio“ partijos nariai puoselėja viltį, jog dėl daug visuomenės dėmesio susilaukusios N. Venckienės ekstradicijos partija vėl atgims. Nepaisant to, politologas sugrįžtančio partijos populiarumo ženklų kol kas nemato.

„Kol kas visuomenės nuomonės tyrimai nerodė jokių ženklų, kad „Drąsos kelias“ kaip politinė partija galėtų atgimti. „Drąsos kelias“ yra vieno klausimo politinė organizacija ir nuo pat savo atsiradimo ji balansavo tarp išgyvenimo ir išnykimo ribos ir kurį laiką politikoje apskritai nesireiškė“, – Eltai sakė A. Krupavičius.

Anot politologo, N. Venckienės ekstradicija yra naujas, papildomas impulsas pamėginti susigrąžinti buvusius šalininkus ir patekti į parlamentą, o didžiausią įtaką tam gali padaryti žiniasklaida.

„Daug kas priklausys nuo žiniasklaidos vaidmens, nes 2010-2012 metais „velnio advokato“ vaidmenį atliko būtent žiniasklaida, nes ji kasdien „Drąsos kelio“ grupę rodė, kalbino, visomis įmanomomis priemonėmis populiarino ir turėjome rezultatą, kad Seimo rinkimuose jie peržengė 5 proc. rinkimų dalies barjerą“, – partijos sėkmės priežastį įvardino ekspertas.

Politologo įsitikinimu, jei „Drąsos kelias“ vėl taptų viena svarbiausių viešojo diskurso temų, partija vėl galėtų atgimti.

„Jeigu žiniasklaidos priemonės vėl elgsis kaip 2010-2012 metais ir Venckienė bei „Drąsos kelias“ taps viena svarbiausių viešojo diskurso temų, tai galimas „Drąsos kelio“ prisikėlimas iš numirusių“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Krupavičius.

Paklaustas, kaip vertina apie viešojoje erdvėje eskaluojamą idėją, kad priėmus atitinkamas Konstitucijos pataisas N. Venskienė vėl galės kandidatuoti į Seimą, A. Krupavičius laikosi pozicijos, kad tokie pamąstymai kol kas yra visiškai neaktualūs.

„Ta tema gali būti aktuali tik 2024 metų Seimo rinkimuose. Dabar ta pataisa bus neaktuali, nes nebus praėjęs dešimties metų laikotarpis, todėl čia pilstymas iš tuščio į kiaurą, tema neverta jokios viešos diskusijos“, – Eltai teigė politologas.

Kalbėdamas apie N. Venckienės ekstradiciją bei pateiktus kaltinimus, analitikas pabrėžė teisinių institucijų vaidmenį komunikuojant su visuomene. A. Krupavičiaus nuomone, jei komunikacijos procese trūksta viešumo ir konkretumo, tai skatina spekuliacijas, kurios daro prielaidą įvairių politinių organizacijų atsiradimui.

„Teisinės institucijos turi atlikti savo darbą ir nesileisti į viešas diskusijas, bet viešumo ir konkretumo turi būti pakankamai, kad neatsirastų pagrindo nepagrįstoms spekuliacijoms. Būtent spekuliacijos, dalinis informavimas yra labai stiprus šaltinis įvairiausio pobūdžio politinėms organizacijoms“, – sakė politologas.

VDU Filosofijos katedros profesorius G. Mažeikis taip pat yra įsitikinęs, kad N. Venckienės ekstradicija „Drąsos keliui“ didelio populiarumo neatneš.

„Šitas (N. Venckienės. – ELTA) grįžimas nemanau, kad sukeltų didesnių arba svaresnių pasekmių. Manau, kad „Drąsos kelio“ ir Venckienės laikas praėjęs jau“, – Eltai teigė filosofas.

Pasak G. Mažeikio, Lietuvos visuomenė, iškilus kokiai nors spontaniškai problemai, yra labai greitai suaudrinama ir politiškai poliarizuojama. Filosofo teigimu, bet kas, sukėlęs didesnį skandalą, gali poliarizuoti visuomenę sąlyginai trumpam laikui, pavyzdžiui metams, ir taip netgi paralyžiuoti politinį gyvenimą.

„Jeigu politinis gyvenimas susiveda tiek į administravimą, kad bet koks mažiausias įvykis gali sukelti tokių didelių pasekmių visai Lietuvos visuomenei, tai reiškia, kad pats politinis gyvenimas yra toks amebiškas ir tiek mažai integruotas į politinį pasaulio, Europos, regiono, kaimyninių šalių ir vidaus gyvenimą, tiek mažai protesto akcijų, tiek mažai įvykių reikšmingų, kad šitas įvykis tampa pats reikšmingiausias ir struktūruojantis visą visuomenės politinę aplinką“, – „Drąsos kelio“ populiarumą aiškino G. Mažeikis.

Anot filosofo, kad pakliūtum į Seimą ir galėtum daryti perversmus Lietuvoje, reikia labai mažai – tik mokėti pasinaudoti spontaniškai iškilusia problema.